Praėjusią savaitę su Teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska susitikęs Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis sako, kad nors Vyriausybė žengė tam tikrus žingsnius siekdama užtikrinti LGBTQ+ teises, palaikymo Seime nesulaukė ir dėl to kyla klausimas, ar ji vis dar turi pasitikėjimą. Anot jo, vargu, ar šioje srityje dar bus pasiekta reikšmingų pokyčių – likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų iki šiol neįteisinta partnerystė, neužtikrintos ir translyčių žmonių teisės, o taip pat vis dar galioja įstatyminė nuostata, kad nepilnamečiams neigiamą poveikį daro informacija apie homoseksualius santykius. A. Rudomanskis įsitikinęs, kad šiuos klausimus išspręsti jau pavėluota – esą dėl to reikėjo susitarti sudarant koaliciją arba pirmaisiais koalicijos veiklos metais.
 |
| Asociatyvi Norbu Gyachung/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
– Kaip vertinate susitikimą su Teisingumo ministre ir kokie buvo pagrindiniai klausimai, kuriuos aptarėte? – jarmo.net pasiteiravo A. Rudomanskio.
– Šį susitikimą iniciavo mūsų asociacija. Mes kreipėmės į Teisingumo ministeriją norėdami susitikti su ministre. Norėjome, kad mūsų asociacijos nariai galėtų tiesiogiai užduoti įvairius klausimus ministrei, o taip pat paklausti, kaip jai sekasi.
Pagrindiniai klausimai buvo labiau apie tai, kaip jai, atėjusiai iš teisinio darbo, aktyvizmo srities, sekasi ministerijoje, ar ta kita aplinka buvo sudėtinga, įdomi, kaip sekasi bendrauti su nevyriausybiniu sektoriumi ir panašiai. Tas susitikimas buvo pakankamai šiltas, bet nepaisant to, aišku, vis tiek klausėme apie politinius aspektus.
 |
| Artūras Rudomanskis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
– Ar, jūsų vertinimu, Vyriausybė girdi LGBTQ+ bendruomenę ir yra pasirengusi imtis konkrečių veiksmų LGBTQ+ teisių srityje?
– Šioje vietoje pasakysiu, kad mūsų atžvilgiu, žvelgiant iš LGBTQ+ perspektyvos, atrodo, kad Vyriausybė deda pastangas, bet ji nesulaukia palaikymo Seime. Šiuo aspektu manyčiau, kad Vyriausybė kur kas pažangesnė nei Seimas. Kyla klausimas, ar iš esmės šita Vyriausybė turi tą palaikymą Seime viskam, išskyrus LGBTQ+ klausimus. Mes matėme įvairių siūlymų, susijusių su LGTQ+ teisių sritimi, kuriuos Vyriausybė teikė Seimui, nors Seimas to nepalaikė.
– Kaip vertinate Teisingumo ministerijos veiksmus dorojantis su LGBTQ+ bendruomenės teisių problemomis?
– Aš manau, kad Teisingumo ministerijai šioje srityje yra pakankamai daug iššūkių, nes matosi, kad noras prisidėti ir padėti yra, bet, žinot, kartais yra katė su nagais, o kartais – su apkarpytais nagais, tai šioje vietoje visą laiką kažkas apkarpo tuos nagus ir nėra įmanoma pasiekti tam tikrų teisių.
O tam, kad pasiektume proveržio dėl problemų, kurios kyla LGBTQ+ bendruomenei, reikėtų ryžtingesnės partijos pozicijos. Ir ta pozicija ryžtingesnė turėjo būti dar koalicijos sudarymo laikotarpiu arba bent pirmaisiais koalicijos veiklos metais. Dabar, aišku, galima tik apgailestauti, kad daug dalykų, kuriuos teikė ministerija per Vyriausybę, yra neįgyvendinti įstatymine prasme ir dėl to tas rezultatas ministerijos nėra su didžiuliais pasiekimais.
Taip, yra tam tikrų pasiekimų ir mes džiaugiamės, kad, pavyzdžiui, yra kokybiškai parengiami atsiliepimai teismams ir panašiai. Matėme ir tam tikrus ministerijos žingsnius bandant išspręsti L bylos prieš Lietuvą klausimą, bet siūlymai nepasiekė Seimo, nes yra žinoma, jog pritarimo tam Seime nebus. Tai tos pastangos yra kosmetinės, o ne tokios, kurios realiai išspręstų LGBTQ+ teisių problemas.
 |
| Ewelina Dobrowolska | Džojos Gundos Barysaitės nuotr. |
– Kokių konkrečių žingsnių Teisingumo ministerijai siūlote imtis?
– Sunku įvertinti šį dalyką. Žinoma, reikėtų išlaikyti savo kryptį kaip LGBTQ+ teises palaikančiai.
Aš manau, kad ministerijai svarbu išlaikyti tą atstovaujamąją poziciją teismuose, kai LGBTQ+ asmenys gina savo teises, ir dar reikėtų ieškoti būdų švietimo programą susieti su teisiniu raštingumu. Įvairios ministerijos tikrai gali atlikti įvairias veiklas.
Dabar realiai matyti, kad reikšmingų pasiekimų – pavyzdžiui, galėjo būti priimtas Partnerystės įstatymas – nebebus pasiekta. Priėmus biudžetą toliau jaučiasi, kad koalicija braška. Nebebus tokių svarbių klausimų kaip biudžetas, tai nebebus ir to, per ką būtų galima koalicijos partnerius paspausti.
– Ar esate susirūpinęs dėl kokių nors konkrečių teisinių spragų, galinčių paveikti LGBTQ+ asmenis, ir kaip būtų galima jas panaikinti?
– Viena iš pagrindinių problemų – tos pačios lyties porų santykių sureguliavimas. Tai ne šiaip sau vienos ar dviejų poros klausimas. Tai apima reikšmingą skaičių žmonių. Teisės į partnerystę ar santuoką suteikimas žmonėms sukuria daug kitokių svarbių aspektų, tai yra apsaugo žmones nuo problemų, kai įvyksta pokyčiai gyvenime, tarkime, skyrybos. Tai čia vienas reikšmingiausių dalykų.
Lygiai taip pat nesureguliuotas lyties keitimo aspektas. Įdomu pastebėti tai, kad šitos kadencijos laiku, nors buvo Laisvės partijos žadėta, jog bus pateikti translyčių asmenų lyties keitimui reikalingi teisės aktai per šimtą dienų, tačiau jie nebuvo pateikti per visą kadenciją. Nei per Vyriausybę, nei iš Seimo narių. Įdomiausia tai, kad nemažai kritikuotas Juozas Bernatonis, kuris siekė įgyvendinti L bylos prieš Lietuvą sprendimą, teikė teisės aktų projektus net tris kartus. Tai šitas klausimas nebuvo išspręstas, nors reikėjo tą padaryti, tą pateikti. Kadangi yra sustiprinta priežiūra šio sprendimo įgyvendinime, tai kažkuri Vyriausybė vis tiek turės tai pateikti. Tik jau greičiausiai ši estafetė bus perduota kitai Vyriausybei.
O paskutinis aspektas iš tokių svarbesnių klausimų, tai buvo galima išspręsti Nepilnamečių apsaugos įstatymo klausimą. Nėra teisingas kalbėjimas, kad tai kažkokia mirusi nuostata, dėl to esą nebūtina jos panaikinti. Nes nėra tokios sąvokos kaip mirusi įstatymo nuostata. Jeigu ji yra ir įstatymas galioja, reiškia, galioja ir ta nuostata. Ir pasikeitus politinei situacijai ji labai greitai gali prisikelti iš „mirusiųjų“, ir būti pritaikyta vėl iš naujo, ir bendruomenę veikti labai skaudžiai.