Emocinis deficitas ir baimė bendrauti su žmonėmis, Aspergerio sindromas, pirmoji panikos ataka dar ankstyvoje vaikystėje, didžiulis išgąstis, depresija ir obsesinis kompulsinis ir panikos sutrikimas, homoseksualumas, seksualinė prievarta ir daugybė nerimo bei baimės dienų 21 metų Saulės istorijoje.
.png) |
| Saulė | „Geras vardas“ nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Nuo pat vaikystės, kiek save pamenu, buvau labai drovus, tylus vaikas. Slėpdavausi už mamos nuo žmonių, dengdavau akis, kad nereikėtų žiūrėti svetimiems žmonėms į akis. Dabar jau žinau, kad tai buvo Aspergerio sindromas, bet anuomet nei aš, nei mano tėvai to nežinojome. Kai buvau 8 metų patyriau didžiulę traumą, bent jau man, tuomet 8 metų mergaitei, tai buvo didžiulė trauma. Tą žiemos dieną buvo didžiulė pūga ir vėjas. Ėjau iš mokyklos į dailės mokyklą ir gūsis pagavo mane, nubloškė į pusnį. Pamenu, atsigavau šaltame sniege ir supratau, kad buvau atsijungusi kurį laiką. Nesupratau, kas su manimi darosi. Negalėjau nei įkvėpti, nei iškvėpti, mano rankos buvo pamėlusios nuo šalčio, negalėjau suvokti, kas manyje vyksta ir iš paskutinių jėgų sušukau pagalbos. Ačiū dievui, pro šalį ėjusi moteris mane pamatė ir išgirdo“, – pasakoja Saulė, rašoma pranešime spaudai.
Po šio įvykio Saulės gyvenime paniko atakos ją lydėjo beveik kasdien, jai išsivystė sniego fobija, baimė ir nerimas ją lydi iki šiol. Tėvai stengėsi padėti vaikui, kreipėsi į daugybę specialistų: psichologų, psichiatrų, neurologų. Jie mergaitei nustatė panikos ir nerimo sutrikimą, stiprius autizmo požymius. Stiprių medikamentų dėl amžiaus vartoti Saulė negalėjo, jai buvo skirta intensyvi psichoterapija. Psichoterapeutė išmokė merginą tam tikrų technikų ir praktikų, kad jos kasdienis gyvenimas, ypač kai ateidavo žiema ir niūresnis metų laikas, būtų paprastesnis ir lengvesnis.
Dar ankstyvoje paauglystėje Saulė suprato, kad yra homoseksuali ir tai tapo dar vienu išbandymu. „Gyvenau mažame miestelyje, kur nesu nei mačius, nei girdėjus apie tokius žmones. Žinių stoka, katalikiškas auklėjimas, kur homoseksualumas yra nuodėmė, man kėlė mintis, jog su manimi kažkas negerai, kad aš esu ligonė ir mane reikia gydyti“, – dalijasi Saulė.
Kaip pasakoja laidos pašnekovė, tai buvo ilga ir sunki jos vidinė kova su savimi, kuri tapo, kaip teigia pati Saulė, jos depresijos priežastimi. Bet ji to nesuprato, neatpažino. Vėlyvoje paauglystėje, paskutinėse gimnazijos klasėse atsiradęs geriausias draugas, taip pat priklausantis LGBT bendruomenei, Saulei padėjo atverti savo „sielos žaizdas“, išsipasakoti, pasidalinti ir nesijausti teisiamai.
„Jis buvo pirmas, kuriam atsivėriau, o jis išsipasakojo man. Mes vienas kitą palaikėme, jis buvo mano ramstis. Su jo padrąsinimu nusprendžiau nebetylėti, „išeiti iš savo spintos“. Tai buvo sunkus ir kritinis laikotarpis“, – pasakoja Saulė.
Laidos herojė dalijasi, kad mažo miestelio sindromas, homofobiškumas Saulei teikė labai daug streso ir įtampos keliančios aplinkybės apie tai atsiverti savo artimiesiems. Visos sukauptos per daugelį metų emocijos, nerimas tiesiog „sprogo“ vieną dieną, sukeldamas vieną didžiausių panikos atakų. Atvykusi greitoji, Saulę išvežė į ligoninę, kur jai buvo suteikta medikų pagalba. Būklė negerėjo, merginos tėvai suprato, kad ji serga depresija ir pasiūlė kreiptis į psichiatrą. Saulei buvo diagnozuota depresija ir paskirtas medikamentinis gydymas. Apie pusantrų metų merginos būklė buvo žymiai geresnė, nors atkritimų buvo. Kaip ji pati teigia, didelę įtaką jos būklės pablogėjimui padarė psichotropinės medžiagos, marihuana, kurią mergina pradėjo intensyviai rūkyti po mokyklos išvykusi į užsienį uždarbiauti.
„Sunki emigranto dalia, 12 valandų darbo pamainos, nuvertinimas, sunki finansinė padėtis. Tai mane atvedė į dar vieną kraštutinumą – marihuanos rūkymą, kuriuo tikrai piktnaudžiavau. Tai buvo didžiulė klaida, nes vartodama antidepresantus rūkiau žolę. Tai pablogino mano būklę dešimtis kartų. Simptomai paūmėjo ir aš supratau, kad turiu kažką keisti, kitaip tai mane nuvarys į visišką dugną. Nuo tada mečiau bet kokias mintis apie kvaišalus ir iki dabar jų savo gyvenime nebeprileidžiu“, – pasakoja Saulė.
Vienas iš sunkiausių Saulės gyvenimo įvykių ir sukrėtimų, suteikusių jai stiprius emocinius, fizinius ir psichologinius išgyvenimus, atkritimą, šoką ir didžiulę baimę bei nerimą, savo kūno neigimą ir visišką savęs izoliaciją nuo išorinio pasaulio – seksualinė prievarta. Apie tai labai atvirai Saulė dalijasi laidoje, kurią kviečiame žiūrėti jau šiandien.
Apie seksualinės prievartos traumas kalbame su Dalia Puidokiene – egzistencinės krypties psichoterapeute, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro, pagalbos moterims linijos įkūrėja ir vadove.
– Kaip seksualinės prievartos trauma gali peveikti žmogų? Kokios pagalbos reikia, gyvenant su šia trauma?
– Reikėtų atskirti seksualinės prievartos traumos laikotarpį, tęstinumą, aplinkybes, jog būtų galima įvertinti traumos sunkumą individualiai, tačiau pasak mokslininkų, jeigu prievarta buvo patiriama ilgesnį laiką, artimoje aplinkoje, žmogaus būseną po tokios daugkartinės patirtos prievartos ištinka kompleksinis potrauminis sutrikimas, kuris atneša 6 pokyčius: emocijų reguliavimo, sąmonės pokyčių, savęs supratimo, prievartautojo suvokimo, santykių su kitais ir prasmės sistemų pokyčius. Apskritai žmoguje įvyksta didelis sukrėtimas, jis taip pat gali tapti prislėgtas, nekontroliuoti savo emocijų kaitų, gali kilti suicidinės mintys, kartais net bandymas nusižudyti ar savęs žalojimas, taip pat būna įvairių valgymo sutrikimų: anoreksija, bulimija, išsikreipia seksualizacija, jaučiamas kaltės, gėdos, beprasmybės jausmas, nuolatinis nepasitikėjimas, gali tapti sunku kurti santykius, sunku išbūti santykyje ir panašiai.
Tais atvejais, kai seksualinė prievarta įvyko vieną kartą, pirmoji fazė - šokas, vėliau neigimas, nes sunku patikėti, tuo kas nutiko, vėliau pereinama į depresinę būseną, gali pasireikšti atsiskyrimo, saviizoliacijos reiškinys, gali kankinti baimės, košmarai, pasidavimo jausmas. Vėliau žmogus bando tą savo patirtį kažkaip išveikti disasociacijos būdu – atskirdamas jausmus nuo kūno, bandydamas jų išvengti, tarsi išeiti iš savo kūno, nes jam per sunku pakelti tą jausmą. Deja, tie jausmai niekur nedingsta, juos reikia kažkaip tai perdirbti, o tam padaryti dažnu atveju reikia specialistų pagalbos. Dirbant su trauma ateina sunkioji dalis – reorganizacijos fazė, kada žmogus atsistato savo jausminę pusę, kitus sutrikimus ir po truputį sugrįžtą į savo normalų gyvenimą. Kartais gijimas gali trukti net ir dešimtis metų.
– Ar šiandieninėje visuomenėje seksualinės prievartos nusikaltimų vis dar yra daug, ar moterys vis dar apie tai bijo kalbėti?
– Iš esmės, šiandien identifikuota seksualinės prievartos nusikaltimų nėra tiek daug, bet jų vis tiek yra gana nemažai. Labai dažnai žmonės jos neatpažįsta, neidentifikuoja ir tiesiog negali įvardinti, kad jie patiria seksualinę prievartą. Galima sakyti, kad didžiausia problema ir yra – identifikavimas. Ši problema slepia tikruosius nusikaltimų rodiklius. Pavyzdžiui, seksualinė prievarta artimoje aplinkoje yra labai sunkiai atpažįstama. Dauguma moterų, kurios yra ištekėjusios, turi santykius, jos galvoja, kad privalo turėti seksualinius santykius. Dažnai moterys sako, kad turėjo „prakentėti“ tą lytinį aktą, nes tai jų pareiga.
Iš mano patirties taip pat teko pastebėti, kad jaunimas kartais įsitraukia į įvairias organizuojamas veiklas, tokias kaip dvasiniai mokymai ir tose veiklose merginos net neįtardamos būna, kad nukenčia nuo manipuliatorių, kurie turi tikslų pasinaudoti jomis įtraukdami į tokias įvairias praktikas. Apie tai kalbėti kartais trukdo gėda ir baimė, savęs kaltinimas, jog negalėjo pasipriešinti, kad nesuprato, jog yra nesaugioje aplinkoje, kad vartojo alkoholį ir daugelis kitų priežasčių.
Savo mintimis apie marihuanos vartojimą sergant depresija dalinasi psichologė Eglė Kijevič.
– Kokią įtaką depresijos simptomams daro marihuanos vartojimas?
– Debatai apie tai, ar marihuanos rūkymas gali sukelti arba pabloginti depresiją, tęsiasi tiek moksliškai, tiek visuomenėje. Kategorinių teiginių pateikti negalima, nes žmonių reakcija ir jų jautrumas marihuanai skiriasi. Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgalaikis reguliarus marihuanos vartojimas gali padidinti depresijos riziką arba pabloginti jau esamą depresiją. Kai kurie iš šių tyrimų taip pat rodo, kad marihuanos vartojimas gali padidinti depresijos simptomų sunkumą ir padidinti savižudybių riziką. Tačiau reikia pastebėti, kad nuomonių dėl to, ar marihuana gali iš tikrųjų sukelti arba pabloginti depresiją, yra ne tik mokslinės, bet ir prieštaringos.
Kai kam marihuanos vartojimas gali padėti lengviau išgyventi depresiją arba sumažinti jos simptomus. Marihuana gali sukelti malonumo jausmą ir padidinti nuotaiką, kas gali būti labai patrauklu žmonėms, kuriems svarbiausia akimirka. Taip pat, marihuanos vartojimas gali padėti miegoti geriau ir sumažinti nemigą, kas gali turėti teigiamos įtakos depresijos simptomams. Tačiau svarbu įvertinti ir stipresnius marihuanos šalutinius poveikius, pavyzdžiui, nerimą, panikos priepuolius ir psichozės simptomus, kurie gali pabloginti depresijos simptomus ir pakenkti žmogaus gerovei.
Apibendrinant, kiekvienas žmogus yra skirtingas, ir marihuanos įtaka depresijai gali būti skirtinga. Prieš imantis bet kokių priemonių ar keičiant gyvenseną, svarbu pasikonsultuoti su psichologu ar šeimos gydytoju, kurie gali padėti atlikti objektyvų vertinimą ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.
Tai penktoji projekto „Be spalvų: depresija“ laidų ciklo dalis. Projekto iniciatorė VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė, kurianti 6 laidų ciklą apie depresiją, ja sergančius, jų artimuosius, specialistus. Projekto autorė Fausta pabrėžia, jog projektu siekiama supažindinti visuomenę su psichinės sveikatos svarba, naikinti stereotipus ir įgalinti sergančiuosius ieškoti bei kreiptis pagalbos. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“, kuri suteikia jaunimui galimybių įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas savo krašte bei Klaipėdos miesto savivaldybės.
Projekto autorė – Fausta Tavoraitė
Organizatorius – VšĮ „Geras vardas“
Partneriai: Klaipėdos dramos teatras, „Vakarų Ekspresas“, „Klaipėda, Aš su tavim“, „Kitokie pasikalbėjimai“, „HolyDragonfly“, „Domile“.
Draugai: Martynas Klimašauskas – „Marti Studio“ (grafinis dizainas), „ADLife“ kūrybos studija (filmavimas ir montažas), Gabrielė Juškaitė (grimas)
Pagalbą galite rasti:
Plačiau apie depresijos ligą skaitykite – pagalbasau.lt/depresija
Gaukite pagalbą – pagalbasau.lt/gaukpagalba
Atpažinkite savižudybės rizikos ženklus – tuesi.lt/ieskau-pagalbos-kitam/atpazink-savizudybes-rizikos-zenklus
Pagalbos linijos – pagalbasau.lt/pagalbos-linijos
Atlikite depresijos testą – pagalbasau.lt/depresijos-testas
Nukentėjai nuo seksualinio smurto? prabilk.lt