Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl LGBTQ+ bendruomenės narių niekinimo, antradienį Seimas išklausė Seimo tyrimo komisijos išvados, kuria pritariama Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymui panaikinti parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę.
 |
| Petras Gražulis ir Naglis Puteikis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pirmadienį į antrą posėdį susirinkusi Seimo tyrimo komisija pritarė išvadai dėl Seimo nario P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo. Šią išvadą antradienį Seimo tribūnoje pristatė komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
„Seimo narys P. Gražulis išvadino į Seimą atėjusius homoseksualus iškrypėliais, kas nėra pozityvu. O kodėl niekas nekalba apie aplinkybes, kad žmogus galimai buvo išprovokuotas?“ – savo poziciją išdėstė mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas.
Parlamentaras P. Gražulis atkreipė dėmesį, kad prieš kurį laiką Seime lankėsi ir politikus įžeidinėjo žinomas komikas Olegas Šurajevas. „Viskas yra gerai“, – ironizavo jis.
„Gerbiamas Petrai, per visą Nepriklausomybės Seimo darbą, tai yra jau 6-oji komisija, sudaryta spręsti būtent jūsų atvejus. <...> Aš manyčiau, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi atsakyti už savo veiksmus ir savo poelgis. Kaip jis turi atsakyti – vėlgi ne Seimo sprendimu“, – replikavo D. Asanavičiūtė.
Valstietis Dainius Kepenis aiškino, kad teisinę neliečiamybę panaikinti prokurorai prašo „gavus komandą iš politikų“.
„Aš nemanau, kad Seimo narys turi teisę prisidengdamas politiniais procesais neatsakyti už savo veiksmus“, – pareiškė D. Asanavičiūtė.
.jpg) |
| Dalia Asanavičiūtė | Viktorijos Chornos/lrs.lt nuotr. |
Mindaugas Puidokas teigė, kad yra taikomi dvigubi standartai – O. Šurajevas dėl priekabių prie politikų sulaukė baudos, o tuo metu P. Gražuliui gresia baudžiamoji atsakomybė.
„Aš jums neatsakinėsiu į teismo sprendimus ir ne mūsų komisijos nubrėžtą formatą ir ribas. Į tai atsakys teismo procesas“, – atsakė jam D. Asanavičiūtė.
Valdemaras Valkiūnas teigė esąs įsitikinęs, kad P. Gražulio teisinio imuniteto panaikinimas yra „diktatas“ ir susidorojimas su oponentais. Anot jo, politikai turi plačias ribas savo nuomonei reikšti.
„Nuomonių įvairovė niekada negali būti patyčios dėl kito žmogaus orientacijos“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.
Seimo vicepirmininkas informavo, kad komisijos išvados svarstymas dėl P. Gražulio teisinio imuniteto panaikinimo numatytas ketvirtadienį.
Nukentėjusiųjų – 5
Anksčiau įvykusiame pirmame Seimo tyrimo komisijos posėdyje buvo išklausyti Vilniaus apygardos prokuratūros 1 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jurgita Jasiūnienė ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Generalinės prokuratūros teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl. P. Gražulio pasisakymų buvo pradėtas praėjusių metų gegužę dėl to, kad parlamentaras gegužės 26 d. apie 12 val. Seimo patalpose galimai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBT bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.
 |
| Asociatyvi prokuraturos.lt nuotr. |
Atsakydama į komisijos narių klausimą, „ar buvo nukreipti tie įžeidimai ir neapykantos kurstymas į konkrečius asmenis <...> ar į organizaciją“, prokurorė J. Jasiūnienė nurodė, kad „tyrimo metu nustatyta, kad Seimo nario Petro Gražulio pasisakymai buvo nukreipti į tam tikrą asmenų grupę ir į atskirus asmenis“.
„<...> pavyzdžiui, žeminama, niekinama žmonių grupė, <...>. Tai būtų epitetai: „ped*rastai“, „išsigimę“, „iškrypę“, „lytiniu būdu užkrečiamų ligų infekcijų platintojai“. Tai šiomis frazėmis yra žeminama ir niekinama būtent žmonių grupė. Yra daugiau ten frazių, sulyginta ir su pedofilais, su zoofilais, su nekrofilais. Tai tomis frazėmis, specialistai pasisakė, yra tiesiog panieka, pažeminimas. Žodis „iškrypėlis“, „išsigimęs“ yra tiesiog pagal Lietuvių kalbos žodyną tikrai žmogų niekinantis ir žeidžiantis“, – sakė J. Jasiūnienė ir patikslino, kad nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti 5 asmenys.
Kodėl tik dabar?
Komisijos nariai pabrėžė, kad P. Gražulis daugybę metų menkina LGBTQ+ bendruomenės narius įvairiomis formomis ir būdais. „Kodėl tik dabar mes sulaukėme kreipimosi į Seimą“, – buvo paklausta vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus.
Prokuroras nurodė, kad „ <...> atėjome kalbėti apie konkretų atvejį, kuriame šiuo metu yra, mūsų nuomone, atlikti visi ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmai. Mūsų nuomone, ypač žvelgiant į tą naujausią Europos Žmogaus Teisių jurisprudenciją, tas lietuviškas bylas, kurias aš jau ir minėjau, bylos iš tikrųjų, mano galva, yra naudingos pasiskaityti ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam save gerbiančiam žmogui ir politikui: Valaitis prieš Lietuvą, paskutinė būtų tokia byla, Beizaras ir Levickis prieš Lietuvą. Tai galbūt šitų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų šviesoje galbūt būtų ir galima kalbėti apie tai, kad jie akumuliavo šiek tiek tokį teisinio vertinimo postūmį Lietuvos teisėsaugai, vertinant tiek neapykantos kalbą šioje srityje, tiek galbūt ir kitas šios neapykantos, nusikaltimo kalbos pasireiškimo sritis. Bet jūsų klausimas labiau filosofinis negu teisinis“
Palaikyti jarmo.net iniciatyvą galite čia: contribee.com/jarmo