Grupė rašytojų, vertėjų bei redaktorių ragina naikinti nuostatą, pagal kurią tos pačios lyties šeimos laikoma žalinga informacija nepilnamečiams. Valstybės vadovams ir Seimo nariams išsiųstą laišką pasirašė gerai Lietuvoje žinomi autoriai, tarp kurių dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Vaiva Grainytė, poetas, vertėjas Marius Burokas, rašytoja Vaiva Rykštaitė ir kiti.
 |
| Asociatyvi Anna Selle/unsplash.com |
-modified.png)
Laiškas išsiųstas antradienio ryte, planuojama, kad popiet Seimas pateikimo stadijoje svarstys Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas.
„Palaikome visas šeimas, todėl nesutinkame, kad žalinga būtų laikoma tokia informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“, kaip dabar apibrėžia minėtas įstatymas. Tokia įstatymo formuluotė yra manipuliatyvi, ji priešina ir rūšiuoja Lietuvos šeimas. Draudžiant literatūroje kalbėti apie realybę, ji yra iškreipiama, deformuojama, taip pat stipriai pažeidžiamos joje gyvenančių žmonių teises“, – rašoma autorių, vertėjų, redaktorių ir kasdien su tekstu dirbančių žmonių laiške.
„Žodžio laisvę ribojantis įstatymas nieko neapsaugo. Jis tik grąžina į tuos laikus, kai buvome cenzūruojami, nutildyti, okupuoti. Gyvename demokratinėje respublikoje ir turime saugoti visų žmonių ir visokių šeimų teises“, – sako laiško iniciatorė dramaturgė, LMTA docentė dr. Gabrielė Labanauskaitė.
 |
| Gabrielė Labanauskaitė, Kristinos Aleksynaitės nuotr. |
Laiške primenama rašytojos Neringos Macatės istorija, kai, remiantis šiuo įstatymu, 2014 m. kaip „angažuota homoseksualizmo propaganda“ iš prekybos buvo pašalinta pasakų knyga „Gintarinė širdis“. O pataisą, rašytojo atminimui, siūloma pavadinti „Neringos pataisa“.
„Nors Lietuvos institucijos ir teismai nepripažino cenzūros ir diskriminacijos fakto, jį po beveik 10 metų konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Deja, jis jau nebegalėjo grąžinti visų teisminių procesų išsekintos rašytojos Neringos Macatės gyvybės“, – rašoma laiške.
„Tokie draudimai neišsprendžia nieko, jie slepia, riboja ir retušuoja tikrovę, jie neigia teisę rinktis ir atima pasaulio spalvas ir įvairovę. Šis punktas yra tarsi trintukas, kuriuo mes ištriname savo bendrapiliečius, draugus, gimines ir kolegas, turinčius lygiai tokią pat teisę egzistuoti ir jaustis laisvais, kaip ir visi kiti“, – sako poetas ir vertėjas Marius Burokas.
 |
| Ūla Ambrasaitė, M. Mireckaitės nuotr. |
„Neįtikėtina, kad XXI a. vakarietiška ir demokratiška valstybe norinti būti Lietuva net grožinėje literatūroje įstatymu draudžia aprašyti meilės jausmą, jeigu jis kyla ne tarp vyro ir moters. Ar gali pamatinis saugumo jausmas, kurį patiriame tik per meilę, būti pavojus valstybei ar pavojus jauniems žmonėms, kad jį reiktų drausti net įstatymu? Ne. Tikiuosi vadovų lyderystės ir sąmoningumo, kad skirtingos meilės ir šeimos formos būtų vienodai gerbiamos ir saugomos. Priešingu atveju liekame užsidarę iškreiptų veidrodžių karalystėje“, – redaktorė ir leidėja, leidyklos „Lapas“ steigėja.
Laišką pasirašę autoriai, vertėjai, redaktoriai kviečia Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę viešai išreikšti palaikymą „Neringos pataisai“, taip pat pademonstruoti lyderystę, sutelkiant Seimo narius šios pataisos palaikymui Seime.
Visi laiško nespėję pasirašyti autoriai, vertėjai, redaktoriai, leidėjai kviečiami jį pasirašyti ir paremti „Neringos pataisą“. Su laišku galima susipažinti ČIA.