Komisija pritarė P. Gražulio teisinio imuniteto naikinimui, susilaikė tik socialdemokratas Vilkauskas

Pirmadienį į antrąjį posėdį susirinkusi Seimo komisija patvirtino išvadą dėl Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimosi panaikinti Seimo nario Petro Gražulio teisinį imunitetą šiuo metu vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl neapykantos kurstymo prieš LGBTQ+ bendruomenę. 

Petras Gražulis | Olga Posaškova

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Už P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimą balsavo komisijos nariai Tomas Vytautas Raskevičius, Rasa Petrauskienė, Irena Haasė, Andrius Bagdonas ir Dalia Asanavičiūtė.

Pareiškė atskirąją nuomonę

Tiesa, komisijos narys, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas balsavimo metu susilaikė ir pasiūlytą išvadą naikinti P. Gražulio teisinį imunitetą įvertino kritiškai.

„Pirmiausia noriu pabrėžti, kad nepalaikau ir smerkiu neapykantos kalbą, kokia konkrečiu atveju ir buvo išsakyta, tokia retorika, ypatingai vartojama Seimo nario, yra nepriimtina ir nepateisinama. Iš kitos pusės, prokurorės kreipimasis praėjus daugiau kaip metams nuo įvykio, kuris buvo visiškai aiškus, iš esmės nereikalaujantis jokių didelių tyrimo veiksmų, faktiškai jau prasidėjus ateinančių rinkimų kampanijai, įneša papildomų klausimų, gali būti ir jau yra naudojamas priešingiems interesams nei konkrečiu atveju yra siekiama, galintis sukelti priešingą efektą – dar labiau supriešinti visuomenę, tuo pačiu menkinant ir diskriminuojant visuomenės grupes, kurias, siekiamu pradėti baudžiamuoju procesu, norima apginti. 

Tuo akivaizdžiai siekia pasinaudoti ir atskiri politikai bei politinės organizacijos. Dėl šių priežasčių nusprendžiau susilaikyti balsuodamas, nes, mano manymu, pradėtas baudžiamasis procesas galėtų turėti aiškiai socialiai ir politiškai neigiamų padarinių, nepaisant to, kad Seimo nario vartota kalba yra nepateisinama, žalinga ir nepriimtina“, – posėdyje pareiškė jis. 

Kęstutis Vilkauskas | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

Politikas posėdyje dalyvauti neišdrįso

Praėjusią savaitę pirmąkart susirinkusi Seimo komisija išklausė prokurorų paaiškinimus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja P. Gražulis. Pastarasis į posėdį atvyko tik jam besibaigiant ir informavo, kad į komisijos narių klausimus neatsakinės. 

Komisijai vadovavusi Seimo narė Dalia  Asanavičiūtė antrajame posėdyje pirmadienį informavo, kad jeigu Seimo narys nedalyvauja posėdyje dėl svarbių priežasčių ir nepaskiria įgalioti atstovo, komisija gali priimti sprendimą be Seimo nario. 

„Mes šiandiena nebekvietėm, nes aišku, kad neatvyks Petras Gražulis“, – kabėjo Dalia  Asanavičiūtė

Tiesa, savo paaiškinimus politikas pateikė viešai. Prieš tai žurnalistams P. Gražulis aiškino nesijaučiantis ką nors įžeidęs. Be to, politikas tikino, kad išplūdęs LGBTQ+ bendruomenę pasielgė pilietiškai ir tik citavo Šventąjį raštą.  

Asociatyvi Delia Giandeini/unsplash.com nuotr.

Iškoneveikė LGBTQ+ bendruomenę

Jarmo.net primena, kad Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras praėjusių metų gegužės mėnesį po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame buvo svarstyta civilinė sąjunga, žygiuodamas koridoriumi susitiko su posėdį stebėjusiais LGBTQ+ aktyvistais. Kilo apsižodžiavimas. P. Gražulis ėmė laidytis homofobiškomis replikomis, vartojo tokius žodžius kaip „ped*rastai“, „iškrypėliai“, lygino LGBTQ+ asmenis su lavonais, pedofilais. Įvykį stebėjo būrys žurnalistų, kurie vėliau P. Gražulio frazes citavo publikacijose, televizijos laidoje.

Prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad viešai pasisakydamas P. Gražulis galimai kurstė neapykantą prieš LGBTQ+ bendruomenę. 

Spalį Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą prašydama atimti P. Gražulio teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pareikšti įtarimus. 

Parlamentarų nuomonės išsiskyrė

Parlamente tąkart kilo arši diskusija. 

„LGBT, ku­ri nė­ra re­gist­ruo­ta, kol kas nė­ra jo­kia­me re­gist­re, ga­liu pa­ro­dy­ti, kaip ši­ta ben­druo­me­nė ga­li­mai gal­būt ap­si­šau­kė­lė, gal­būt kaž­kaip ki­taip su­kly­du­si. To­dėl ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ro­rės pri­sta­ty­mą ir pra­šy­mą aš pra­šau lai­ky­ti ne­ga­lio­jan­čiu. Nes to­kios or­ga­ni­za­ci­jos kaip LGBT plius ar mi­nus, ar ten Q, ar vėl ko­kių rai­džių (nėra, – jarmo.net)“, – aiškino Darbo partijos narys Valdemaras Valkiūnas, kuris pats prieš kurį laiką sulaukė griežto Seimo etikos sargų įspėjimo dėl niekinančio pasisakymo apie LGBTQ+ bendruomenę.

Valdemaras Valkiūnas | O. Posaškovos/lrs.lt nuotr.

Valstietis Dainius Kepenis išreiškė susirūpinimą, kiek kainuoja P. Gražulio teisinio imuniteto panaikinimas ir dėl to ragino Seimo komisijos nesudaryti. 

„Jei­gu mes su ju­mis da­bar pa­skai­čiuo­tu­me, kiek Sei­mo dar­bo pa­au­ko­ta, kad su­nai­kin­tu­me P. Gra­žu­lį, tai aš ga­liu pa­sa­ky­ti – ta su­ma jau sie­kia dau­giau ne­gu 100 tūkst. eu­rų. Kiek mū­sų va­lan­da kai­nuo­ja, kai čia sė­di 140 žmo­nių, kiek kai­nuo­ja svars­ty­mai – jau vir­ši­jo­me 100 tūkst. eu­rų per tą lai­ką, ku­rį gaiš­ta­me čia svars­ty­da­mi dėl Pet­ro. Už tą 100 tūkst. mes ga­lė­jo­me, duok Die­ve, tiek ge­rų dar­bų pa­da­ry­ti, bet jų ne­pa­da­rė­me, nes kaž­kas no­ri su­si­do­ro­ti su sau ne­pa­tin­kan­čiu opo­nen­tu, nė­ra ki­to va­rian­to. Tam su­si­do­ro­ji­mui aš tik­rai ne­pri­ta­riu ir bū­siu prieš, vi­sa­dos prieš, ne­svar­bu, ką tas žmo­gus sa­kė“, – nuomonę reiškė valstietis.

Liberalas Eugenijus Gentvilas turėjo kitokią poziciją.

Eugenijus Gentvilas | O. Posaškovos/lrs.lt nuotr.

„Ma­no įsi­ti­ki­ni­mas ir aš kiek­vie­ną kar­tą, kai yra spren­džia­ma dėl Sei­mo na­rio imu­ni­te­to at­ėmi­mo, sa­kau, kad ne­va­lia Sei­mo na­riui dangs­ty­tis sa­vo man­da­tu, tu­ri­mu imu­ni­te­tu sie­kiant iš­veng­ti ga­li­mos tei­si­nės at­sa­ko­my­bės. <...> Gra­žu bū­tų, kad Sei­mo na­rys kiek­vie­nu at­ve­ju pa­sa­ky­tų: esu lin­kęs at­si­duo­ti tei­sė­sau­gai ir įro­dy­ti sa­vo tei­sin­gu­mą tei­si­nio pro­ce­so ei­go­je, o ne pri­si­deng­da­mas tu­ri­mu Sei­mo na­rio man­da­tu. Tai­gi ma­no įsi­ti­ki­ni­mas, kad mes tu­ri­me leis­ti tei­sė­sau­gai at­lik­ti sa­vo dar­bą taip, kaip tei­sė­sau­ga ma­to esant rei­ka­lą, mes ne­tu­ri­me tap­ti ta or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri už­draus tei­sė­sau­gai vyk­dy­ti Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­se nu­ma­ty­tus sa­vo veiks­mus“, – kalbėjo politikas.

Vytautas Mitalas | O. Posaškovos/lrs.lt nuotr.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pabrėžė, kad P. Gražulio pasisakymų apie LGBTQ+ asmenis nebegalima toleruoti, nors Seime į tai anksčiau nebuvo kreipiamas dėmesys.

„Jei­gu vie­šo­jo­je erd­vė­je kas nors taip plūs­tų­si, kaip plūs­ta­si P. Gra­žu­lis Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je, mes, ma­tyt, taip pat sa­ky­tu­me, kad tie žo­džiai ne­de­ra su eti­ka, su mo­ra­le, su tuo, kaip mes dis­ku­tuo­ja­me, ir pa­na­šiai. Ta­čiau kai P. Gra­žu­lis ei­li­nį kar­tą dras­ko­si čia, Sei­mo sa­lė­je, tie­siog jau ne vie­nas aš ma­tau, šyp­so­si sau į ūsą. Kaip mes pri­pra­to­me prie to­kių vi­so­kių ne­są­mo­nių, ką ko­le­ga da­ro. At­leis­ki­te, bet čia yra mū­sų mo­ra­li­nė pa­rei­ga ne tik elg­tis taip, kaip įpa­rei­go­ja mus da­ry­ti Kon­sti­tu­ci­ja, Sei­mo sta­tu­tas, bet ir prie­der­mė, tai yra bū­ti­ny­bė. Ko mes bū­si­me ver­ti, jei­gu tie­siog žiū­rė­si­me, ty­lė­si­me ir nie­ko ne­da­ry­si­me“, – akcentavo laisvietis Vytautas Mitalas.