Prezidento pozicija dėl civilinės sąjungos sulaukė kritikos: „G. Nausėda yra prezidentas, įstrigęs XX a. vidurio sampratose apie Konstituciją ir šeimos santykių teisinį reguliavimą“

Prezidentas Gitanas Nausėda vis dar neišsakė aiškios pozicijos, ar pasirašytų Civilinės sąjungos įstatymą, jeigu jį priimtų Seimas.

Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

„Jūs norite, kad aš su bizūnėliu ginčiau Seimą greičiau įstatymą priimti? Seimas yra savarankiška valdžios institucija, ji priima įstatymus tada, kai jie subręsta.

Šis įstatymas yra praėjęs svarstymo stadiją, tačiau paskutiniu momentu dažnai iš salės pasigirsta įvairiausių siūlymų, kurie kartais gali labai smarkiai pakeisti įstatymą į vieną ar kitą pusę. Štai kodėl noriu pamatyti patį įstatymą, kai jis bus priimtas, ir tada apsispręsti dėl jo pasirašymo arba vetavimo“, – po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams komentavo prezidentas, skelbia lrt.lt

Pasak G. Nausėdos, „noras ir poreikis reglamentuoti žmonių, turinčių tokią seksualinę orientaciją, santykius“ yra civilizuotos valstybės požymis.

Šalies vadovo teigimu, „klausimą galima spręsti įvairiais būdais“. 

„Beje, tai nėra vienintelė alternatyva. Matau poną Saudargą, kuris buvo pasiūlęs Seimui artimojo ryšio institutą. Atrodo, kad Seimas, kaip ir atmetė, bet negalutinai, galbūt, šitą alternatyvą“, – tikino prezidentas.

Anot jo, svarbu, jog „būtų išsaugoti Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio turinys ir dvasia. <...> Konstitucija yra pats svarbiausias valstybės teisinis dokumentas ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“. 

Žmogaus teisių ekspertas Vytautas Valentinavičius kritiškai įvertino G. Nausėdos žodžius.

„Tikrai nežinau, kur ir kas plauna Konstitucijos turinį, bet civilinė partnerystė atitinka Konstitucines nuostatas, o Prezidento teiginys, kad civilizuotos valstybės požymis yra noras sureglamentuoti vienalyčių porų santykius, turi tam tikrų „pachazukos” požymių“, – savo feisbuko paskyroje rašė jis.

„O ir pačią Konstituciją, be kita ko, esant poreikiui galima keisti. Yra daug pavyzdžių, kai ji buvo keista. Pavyzdžiui, dėl tiesioginių mero rinkimų. Konstitucijos pamokos Prezidentui išties praverstų“, – pridūrė V. Valentinavičius.

VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigė, kad G. Nausėda yra prezidentas, įstrigęs XX a. vidurio sampratose apie Konstituciją ir šeimos santykių teisinį reguliavimą, kadangi nepaiso nei Konstitucinio teismo, nei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos.

„Žvelgiant dalykiškai turbūt galima suskaičiuoti ne vieną galimą prasilenkimą su priesaika: Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos ignoravimas, nepagarba Konstituciniam Teismui ignoruojant jo jurisprudenciją, politinis šališkumas reiškiant paramą net ne vienai partijai, o vienai tos partijos politinei grupei, valstybinės religijos draudimo pažeidimas.

Tiesa, pažangos esama, kai prabylama apie veiksmingesnės vaikus auginančių šeimų ir neįgaliųjų teisių apsaugos būtinybę. Tik kalba apie šiuos klausimus nebe tokia konkreti kaip apie tos pačios lyties asmenų šeimos santykių teisinį pripažinimą. <...> Norėtųsi turėti bent jau ne tiek beviltiškai laike nuo Vakarų civilizacijos atsilikusį prezidentą“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Žalimas.