Rudenį į politinę areną grįžta Civilinės sąjungos įstatymas. Žmogaus teisių aktyvistai susirūpinę – anot jų, ne visos partijos laikosi prieš rinkimus duoto žodžio remti lyčiai neutralią partnerystę: kritikos strėlės dėl to lekia į Liberalų sąjūdį ir Lietuvos socialdemokratų partiją. Kritikai tvirtina, kad šios politinės jėgos neįgyvendindamos pažadų praranda rinkėjų pasitikėjimą.
 |
| Liepos 1-ąją įvykusios „Vilniaus Pride“ eitynės | Eglės Norvilytės nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kritika – ir liberalams, ir socdemams
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė dėl Civilinės sąjungos įstatymo palinkėjo valdantiesiems – konservatoriams ir liberalams – susitarti tarpusavyje.
„Jie yra valdančioji dauguma ir akivaizdu, kad, ko gero, rimtos koalicijos šiuo klausimu tarp konservatorių ir liberalų nėra. Kaip ir dėl mokesčių reformos. Taigi, linkėčiau nepermesti tų klausimų, kuriuos jie teikia, opozicinėms partijoms, tačiau rasti sutarimą savo partijų koalicijos viduje“, – pirmadienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė V. Blinkevičiūtė.
Tačiau žmogaus teisių ekspertai ir aktyvistai ragina socialdemokratus atsigręžti ir į savus pažadus priimti partnerystę, o kritikos neišvengia ir Liberalų sąjūdis.
„Kaip ir liberalai, socialdemokratai griauna pasitikėjimą politine sistema. Štai kiek pažadų LGBT+ bendruomenės lygiateisiškumui prirašyta partijos rinkimų programoje – čia jums ne sąmokslo teorijos apie mokinių švietimą, o tikros citatos!“ – antradienį feisbuko paskyroje rašė režisierius Romas Zabarauskas.
Jis pabrėžė, kad nors socialdemokratų programoje pažadėta remti partnerystę, tačiau 6 iš 12 Socialdemokratų partijos frakcijos narių „Seime nesugeba balsuoti net už kompromisinę civilinę sąjungą (3 balsavo prieš, 3 nedalyvavo)“.
S. Bartulis: „Tai yra absoliutus košmaras“
Žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis feisbuke antradienį taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Liberalų sąjūdžio bei LSDP požiūrio į lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą.
Kaip pabrėžė S. Bartulis, Lietuvoje šios dvi partijos savo programose įsipareigojo įteisinti partnerystę, tačiau, anot jo, to įsipareigojimo nevykdo ir taip skatina abejoti dėl savo pozicijos šiais jautriais klausimais.
Kalbėdamas apie Liberalų sąjūdį, žmogaus teisių apžvalgininkas situaciją pavadino liūdna. „Ne tik todėl, kad egzistuoja „agroliberalai“ – neliberalūs politikai, kurie eitų su bet kuo, kad tik jų ekonominius interesus būtų atstovaujama. Liūdna dar ir dėl to, kad jų pirmininkė Čmilytė-Nielsen taip nesugeba su jais tvarkytis, tad mieliau jiems nesakys, kada svarstys partnerystes, lauks, kol šie bus komandiruotėje. O tie – ja patikės“, – komentavo jis.
„Tai yra absoliutus košmaras. Nesuprantu, kaip tokie žmonės gali dirbti kartu. Nei vieni, nei kiti šioje situacijoje nenori turėti stuburo, nes abiem naudinga“, – pridūrė apžvalgininkas.
Kritikos akmenys krenta ir į LSDP daržą. Pasak S. Bartulio, ši partija taip pat nepasirodo tvirtai remiant lyčiai neutralią partnerystę, nors tai buvo pažadėta politinėje programoje.
LRT televizijoje V. Blinkevičiūtė pabrėžė: „<...> socialdemokratai visą laiką visus politinius procesus vertina labai pragmatiškai“.
„<...> Blinkevičiūtė su socdemais yra „pragmatiški“. Tas tikrai yra tiesa. Blinkevičiūtė ir socdemai šiukštu nevykdo politikos apskritai, nes kitaip daryti – nepragmatiška. Įvesti progresinius mokesčius yra nepragmatiška, nes kažkam nepatiks. Gėjus palaikyti irgi, nes kitiems nepatiks. Jiems valios netrūksta. Jie renkasi dabar būti homofobais, nes tada pakenks konservatoriams“, – padėtį įvertino apžvalgininkas.
S. Bartulio teigimu, tai ne tik politikų problema, bet ir visuomenės, kadangi dėl politinių sprendimų gali gilėti socialinės problemos.
Papiktino ir V. Čmilytės-Nielsen žodžiai
Sekmadienį Seimo posėdyje Liberalų sąjūdžio lyderė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėjo – prieš rinkimus daugės populizmo, skelbia BNS.
„Seimo pirmininkė Čmilytė turi įžūlumo pradedama sesiją perspėti, kad „prieš rinkimus daugės populizmo“, kai jos pačios veiksmai visiškai griauna pasitikėjimą politine sistema, – feisbuke rašė R. Zabarauskas. – „Įteisinsime lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius“, teigia septintas iš dešimties programos, su kuria liberalai išrinkti į Seimą, žmogaus teisių skyriaus punktas. Tačiau keturi iš dvylikos liberalų Seime balsavo prieš (2) arba nedalyvavo balsavime (2) – vadinasi, trečdalis nesilaikė programos“.
R. Zabarauskas akcentavo ir tai, kad spaudoje pasirodė vadinamųjų „agroliberalų“ komentarai, jog jie ir toliau nepalaikys Civilinės sąjungos bei skatins priimti konservatoriaus Pauliaus Saudargo pasiūlytą „artimo ryšio“ sąvoką, kurį LGBTQ+ teisių aktyvistai aršiai kritikuoja.
„Tai kaip galės sekantį kartą pasitikėti rinkėjai nors vienu programos punktu, jei valdžioje esanti partija nesugeba to laikytis? Visą gyvenimą kiek pamenu, politologai ir kiti protingi žmonės kala į galvą, jog būtina rinktis politikus skaitant programas. Na, ir kodėl gi? Liberalai tokią nuostatą išmeta į šiukšlių dėžę“, – piktinosi R. Zabarauskas.
Pasak žmogaus teisių aktyvistų, klausimas, ar politikai įgyvendins savus pažadus, lieka atviras.
Jarmo.net primena, kad Civilinės sąjungos įstatymas šių metų gegužę įveikė antrąjį laiptelį iš trijų – po svarstymo jam buvo pritarta. Seime liko paskutinis žingsnis – priėmimas. Jeigu parlamentarai pritars, tuomet projektas keliaus į Prezidentūrą. Kol kas Gitanas Nausėda neatskleidžia, ar padės parašą ant Civilinės sąjungos įstatymo, ar pasinaudos veto teise.