Viešojoje erdvėje prieš LGBTQ+ bendruomenę nusiteikusios organizacijos ir žiniasklaidos priemonės ėmė skleisti mitus apie vadinamuosius LGBTQ+ klubus Lietuvos mokyklose. Pavyzdžiui, populiarinama melagiena esą mokytojai verčia į šiuos naujai besikuriančius klubus jungtis moksleivius, o jei pastarieji nesutinka – grasina prastais pažymiais. „Tačiau nieko panašaus nėra“, – teigė Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis, kartu su kolegomis įgyvendinantis projektą, kurio metu ugdymo įstaigose kuriami „Rainbow Challenge” (lt. vaivorykštės iššūkio) klubai.
 |
| Mokykla | Asociatyvi Feliphe Schiarolli/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kas yra tie „LGBT klubai“?
„Kol žiniasklaidoje išgalvojamos siaubo istorijos, realybėje į šiuos klubus mokiniai jungiasi savanoriškai ir pirmą kartą gali pasijusti savimi, nebijoti nei savęs, nei aplinkinių“, – portalui jarmo.net kalbėjo A. Rudomanskis.
Jis sakė, kad į šių klubų veiklą įsitraukę moksleiviai yra kuruojami mokytojų ir organizuoja aktyvizmo, švietimo bei paramos veiklas visai mokyklos bendruomenei.
„Taip yra kovojama su mokykloje paplitusiomis patyčiomis, pasireiškiančiomis homofobijos, transfobijos, seksizmo, rasizmo, nepagarbos neįgaliesiems ir kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms apraiškomis“, – tikino A. Rudomanskis.
TJA pirmininko teigimu, šiuo metu „Rainbow Challenge” klubai jau veikia šešiose Lietuvos mokyklose. Viena jų – Šilutės „Vydūno“ gimnazija.
„Pastebėjau, kad šioje mokykloje yra bendruomenės – tiek mokytojų, tiek mokinių – palaikymas šiai iniciatyvai“, – džiaugėsi A. Rudomanskis.
Laukiama ir LGBTQ+ bendruomenė, ir jos palaikytojai
„Rainbow Challenge“ klubo Šilutės „Vydūno“ gimnazijoje steigėja Urtė Jonaitytė teigė, kad kuriant tokį klubą reikalinga užmegzti dialogą su savo mokyklos bendruomene.
„Ši veikla skirta tam, kad galėtume saugiai ir gerai praleisti laiką. Labai svarbu tiek su mokytojais, tiek su mokiniais aptarti saugumo, vidinių galimybių klausimus. Manau, kad pačioje klubo gyvavimo pradžioje svarbu pastatyti stiprius pamatus, o tuomet jau plėstis“, – kalbėjo ji.
U. Jonaitytė sakė, kad „Rainbow Challenge” klube laukiami ne tik LGBTQ+ bendruomenei priklausantys moksleiviai, tačiau ir jų palaikytojai, taip pat kitų mažumų atstovai.
Reikalingi pokyčiai visuomenėje
Šilutės „Vydūno“ gimnazijos psichologės Kristinos Monkienės teigimu, švietimas, susijęs su LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumu, reikalingas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.
„Iššūkiai, susiję su tolerancija mokyklose, išliks, kadangi iš esmės reikalingas visuomenės švietimas. Mokytojai anksčiau nesusidurdavo su tokiomis temomis, apie tai garsiai nekalbėta. To, ko mes nežinome, stengiamės nepriimti, atmesti. Dėl to kartais nutinka nesusipratimų. Tam, kad įvyktų pokyčiai, reikia ir laiko“, – kalbėjo K. Monkienė.
Pasak jos, edukuojant visuomenę nerimo kalbant LGBTQ+ tema sumažėja. Todėl, pasak K. Monkienės, labai svarbus žiniasklaidos atstovų, informuojančių visuomenę, vaidmuo.
„Kartais ieškoma sensacijų, iškreipiama realybė ir tai tampa dingstimi vėliau visuomenėje kylantiems stereotipams. Kita vertus, žiniasklaida išties kartais ir labai padeda, prisideda prie informavimo, sujungia, kuria bendrystę. Svarbu, kad ji būtent tokį vaidmenį ir atliktų. Ši tema yra labai jautri ir abejingų jai nėra. Kartais tam tikros reakcijos kyla iš nežinojimo, nerimo, pasireiškia neigimas“, – komentavo psichologė.
Svarbų vaidmenį atlieka ir mokytojai
O nežinios šydą tarp moksleivių turėtų praskleisti mokytojai. Kaip pasakojo K. Monkienė, mokyklose netrukus bus pradėtos dėstyti gyvenimo įgūdžių pamokos, kurių metu ketinama paliesti ir lytiškumo ugdymo klausimus.
„Bus kalbama apie lytiškumą, santykius, žmonių bendravimą, tapatumo pripažinimą“, – kalbėjo psichologė.
Šios temos gali kelti baimę ne tik jaunuoliams, bet ir jų tėvams.
„Tėvai taip pat yra pažeidžiami, bijo tokių temų. Kartais žmonės turi nuomonę, kad jeigu apie kažką nekalbi, tai neegzistuoja. Tačiau išties gyvenime tai vyksta. Todėl svarbu kalbėti ir nepatogiomis temomis, tokiomis kaip LGBTQ+ lygiateisiškumas. Svarbu edukuoti, nes kalbėjimas gali apsaugoti ir nuo įvairių pavojų“, – sakė K. Monkienė.