Po Igno Vėgėlės pareiškimų, jog vaikai pamokose bus mokomi, kaip pasigaminti kontraceptinę priemonę oraliniam seksui, suintensyvėjo diskusijos apie Gyvenimo įgūdžių programą. Besipriešinantys gyvenimo įgūdžių programai teigia, jog programa neatitinka Konstitucijos, riboja tėvų teises priimti sprendimus dėl vaikų auklėjimo, skleidžiama „LBGT idealogija”.
 |
| Asociatyvi Japheth Mast/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
„Stebėk teises“
info@stebekteises.lt
Nevyriausybinės organizacijos „Stebėk teises” įkūrėjos Sandra Getautė ir Greta Kin atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu yra vykdoma aktyvi dezinformacijos kampanija prieš kokybišką lytiškumo ugdymą ir menkinama moksleivių nuomonė švietimo klausimais. Remiantis tyrimais dabartinis lytiškumo ugdymas nėra pakankamas, vaikai neturi reikiamų žinių tokiais svarbiais lytiškumo ugdymo klausimais kaip pvz., atpažinti seksualinį smurtą ir priekabiavimą, nustatyti asmenines ribas ir kt. Taigi, moksleivių gyvenimo įgūdžių gerinimas yra būtinas.
 |
| Asociatyvi Caleb Woods/unsplash.com |
Seksualinio smurto problematika
Tyrimai rodo, jog seksualinę prievartą vaikai dažniausiai patiria iš jiems artimų asmenų. Remiantis „RAINN” 2023 metų tyrimo duomenimis, net 93 % seksualinio smurto atvejų vaikai ir paaugliai pažįsta smurtautoją.
„Stebėk teises” įkūrėjos primena, jog: „Seksualinis smurtas taip pat dažnai vykdomas pasitelkiant manipuliaciją vaiku (ang. „child grooming”). Šiuo metodu siekiama su juo užmegzti emocinį ryšį, įgyti pasitikėjimą ir suteikti netikro saugumo jausmą. Kitiems toks asmuo gali sukurti rūpestingo ir mylinčio žmogaus įvaizdį.“
Atsižvelgiant į tai, jog seksualinio smurto atvejais vaiku intensyviai manipuliuojama, smurtą itin sunku atpažinti tiek pačiam vaikui, tiek aplinkiniams. Dažnai vengiama pripažinti smurtautojo kaltę, nes jis yra pažįstamas ir artimas. Dėl patirtos psichologinės traumos vaikui gali būti ypatingai sunku kreiptis pagalbos, todėl dauguma atvejų lieka nepranešti.
Organizacija informuoja, jog patiriamą seksualinį smurtą gali signalizuoti šie požymiai: vaiko žinios apie lytinius santykius neatitinka jo amžiaus, lytinių santykių imitavimas su žaislais, seksualinio pobūdžio veiksmai žaidžiant, seksualinio pobūdžio priešiniai, intymių vietų lietimas ir (ar) masturbacija viešose vietose, didelis nenoras persirengti arba atvirkščiai, viešas nusirenginėjimas, baimė ir nerimas kalbant seksualinėms temoms. Baimė, išreikšta vienos lyties asmenims arba konkrečiam žmogui, neadekvati reakcija kam nors pamačius besiprausiant ar persirengiant.
Sužinojus ar įtariant seksualinio smurto prieš vaiką atvejus būtina pranešti policijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui. Lietuvoje taip pat veikia specializuotas vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras „Užuovėja”.
„Tam, kad seksualinis smurtas prieš vaikus mažėtų itin svarbi prevencija, t.y. kokybiškas lytiškumo ugdymas. Vaikus būtina supažindinti su teisingais lytinių organų pavadinimais, paaiškinti apie kūno privatumą, neliečiamumą ir kurti saugią aplinką, kurioje būtų galima pasidalinti savo mintimis bei kreiptis pagalbos,“ – dalinasi „Stebėk teises“ steigėjos.