Biblijoje tikrai nerasite terminų komplementarizmas („lyčių papildomumas“) bei egalitarizmas („lygybė“), tačiau diskusijos šiomis temomis, susijusiomis su moterų bei LGBTQI+ asmenų teisėmis, visuomet būna labai karštos dėl šių požiūrių skirtumų.
 |
| „Gotta Be Worth“/pexels.com nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė, rašytoja
jurate.griskenaite@gmail.com
„Lyčių papildomumo“ šalininkai vadovaujasi nuostata, kad vyrai ir moterys yra lygūs kaip asmenybės ir vienodai vertingi. Jie tiki, kad vyrų ir moterų vaidmenys santuokoje, šeimos gyvenime, bažnyčioje ir kt. yra lygiaverčiai, tačiau skirtingi.
Kaip galima suprasti iš paties termino, ši idėja reiškia, kad vyrai ir moterys papildo vieni kitus, taip kurdami bendrą visumą. Vyriškumą ir moteriškumą jie laiko Dievo sukurtais prasmingais skirtumais, lemiančiais skirtingus vaidmenis, kuriuos nuolankiai priėmus pasiekiama dvasinė gerovė. Nors įsitikinimai gali skirtis, dauguma šios stovyklos atstovų tiki, kad tik vyrai turėtų užimti bažnyčios vadovų pareigas ir vadovauti kitiems vyrams, o moterys gali užimti tik tokias pareigas, kuriose vyrams nevadovautų. Taip pat būdingas patriarchalinis šeimos modelis, kurioje galva – vyras ir tėvas bei požiūris, kad vyras turėtų mylėti savo žmoną taip, kaip Kristus mylėjo bažnyčią, o moteris turėtų paklusti vyrui taip, kaip bažnyčia paklūsta Kristui.
Egalitarizmas apibrėžiamas kaip tikėjimas žmonių lygybe, ypač socialinėje, politinėje ir ekonominėje srityje, socialinė filosofija, propaguojanti nelygybės tarp žmonių panaikinimą. Krikščionys egalitarizmo šalininkai sutinka, kad vyrai ir moterys yra vienodai vertingi, tačiau prieštarauja „lyčių papildomumo“ atstovams teigdami, kad vyrų ir moterų gebėjimai nepriklauso nuo lyties, todėl nėra pagrindo riboti vaidmenų, kuriuos jie gali atlikti bažnyčioje, namuose ir visuomenėje. Teigiama, kad Jėzaus mokymai panaikino su lytimi, klase ir rase susijusių vaidmenų suskirstymą. Todėl tikima, kad tiek vyrai, tiek moterys gali eiti bažnyčios vadovų pareigas, sutuoktiniai abu vienodai atsakingi už šeimą, santuoka – dviejų lygių, vienas kitam paklūstančių žmonių partnerystė, o užimami vaidmenys turėtų būti priklausyti nuo žmogaus gebėjimų, o ne lyties.
Egalitarizmo šalininkai dažnai priešininkų klaidingai, tyčia ar dėl nežinojimo, kaltinami neva norintys ištrinti lyčių skirtumus. Tačiau lygūs nereiškia vienodi. Jie neneigia lyčių skirtumų, kurie yra akivaizdūs (pvz., DNR, reprodukcinės sistemos) ar būdingi vienos bei kitos lyties vidutiniam atstovui (pvz., ūgis ar raumenų masė). Tačiau pastarieji skirtumai labiausiai išryškėja tarp tos pačios lyties atstovų, kai vidutiniai duomenys visiškai neatspindi atskiro individo. Natūralu, pvz., kad yra už kai kuriuos vyrus stripresnių moterų arba už kai kurias moteris jautresnių vyrų.
Teigiama, kad „lyčių papildomumas“ – neginčijama biblinė tiesa, Dievo nustatyta tvarka, galiojusi daugybę amžių, o egalitarizmas – dirbtinė, dabartinės kultūros primesta tvarka. Vis tik abi stovyklos savo pozicijas grindžia tuo pačiu šv. Raštu ir abi yra ne kas kita, kaip žmonių kultūros produktai. „Lyčių papildomumas“ atsirado ne taip jau seniai, praėjusio amžiaus viduryje, dėl priešpriešos feminizmui, siekiant užkirsti kelią moterims užimti vadovaujančias pareigas bažnyčioje ir apsaugoti ardomo patriarchato likučius. Nenuostabu, kad jį taip uoliai propaguoja bažnyčios, kuriose moterys vis dar diskriminuojamos.
Neretai „lyčių papildomumo“ idėją bandoma pateikti tik kaip tradicinės šeimos, t. y., dviejų skirtingų lyčių sutuoktinių, modelį, nutylint kitą su šia sąvoka susijusią informaciją apie požiūrį į lytims priklausančius vaidmenis šeimoje, bažnyčioje ir visuomenėje. Taip dalykai, dėl kurių niekas neprieštarauja, t. y., kad naujai gyvybei pradėti reikia dviejų skirtingų lyčių, paverčiami pagrindu kovai prieš moterų ir vyrų lygybę, kitokias šeimas ir LGBTIQ+ žmonių teises.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net