Teisininkas A. Rudomanskis: nepilnamečius apsaugoti turėjęs įstatymas tapo ginklu prieš homoseksualius asmenis

Praėjusią savaitę Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pranešė, kad bus teikiamos pataisos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, ne kartą pasitelktam ribojant žinių apie LGBTQ+ bendruomenę prieinamumą. Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas, teisininkas Artūras Rudomanskis tikina, kad ginčus visuomenėje kėlusios nuostatos atsisakyti reikėjo jau seniai, o ne tik po to, kai Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą „Gintarinės širdies“ byloje. 

Artūras Rudomanskis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Iniciatyvą sveikina, bet sako, kad ji – nesavalaikė

Penktadienį, liepos 14-ąją, Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pranešė, kad Teisingumo ministerija pateikė derinimui Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma nuostatos, neatitinkančios žmogaus teisių standarto. 

Kaip rašo tv3.lt, šiuo metu pagal įstatymą neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

„Tikiu, kad galime būti vienu žingsniu arčiau laisvės ir pagarbos bei vienu žingsniu toliau Vengrijos (vienintelės ES, turinčios analogišką reguliavimą). Verta prisiminti ir tai, kad LR Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs apie tai, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose“, – feisbuko paskyroje rašė teisingumo ministrė.

 

TJA pirmininkas, teisininkas A. Rudomanskis portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ trečiadienį sakė, kad Teisingumo ministerijos iniciatyva yra sveikintina, tačiau nesavalaikė – esą tokį žingsnį reikėjo žengti jau prieš daugelį metų. 

„Būtų geriau, jeigu Seimas būtų nepriėmęs tokios nuostatos, nes ji padarė didelę žalą visuomenei, kainavo daug mūsų valstybei finansiškai“, – įsitikinęs A. Rudomanskis. 

Iš valstybės priteisė tūkstančius eurų, bet įžvelgia ir didesnę žalą

Šių metų sausio 23-ąją Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį (saviraiškos laisvė).

2013 m. buvo išleista Neringos Macatės (literatūrinis pseudonimas – Neringa Dangvydė) rašyta pasakų vaikams knyga „Gintarinė širdis“. Dviejose iš šešių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, remdamasi Lietuvos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, padarė išvadą, kad šiose dviejose pasakose skelbiama informacija daro neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų. 

Vilniaus „Pride“ akimirka | V. Tamelytės nuotr.

Lietuvoje prasidėjusi teisminė karuselė baigėsi rašytojos pralaimėjimu. N. Macatė kreipėsi į EŽTT, tačiau sulaukti sprendimo nebespėjo – iškeliavo į nebūtį. EŽTT priteisė rašytojos motinai 12 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pasak tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjusio A. Rudomanskio, ši įstatymo nuostata sukūrė bauginančią aplinką nepilnamečiams ir buvo taikoma selektyviai – prieš informaciją apie homoseksualius santykius. 

„Apie šią nuostatą buvo keliami klausimai įvairiose (institucijose): tiek Jungtinėse Tautose periodinėse peržiūrose, tiek Europos parlamentas skyrė laiko ir derino, įvairias rekomendacijas teikė, tiek „Amnesty International“, tiek gėjų ir lesbiečių, ir translyčių asmenų asociacija. <...> Įsivaizduokite, kokios buvo teisininkų sutelktos pastangos, kiek Seimo nariai prisireklamavo iš tokio homofobiško aspekto. Tai kainavo valstybei labai daug, nes vietoje to, kad šios nuostatos būtų neįtraukę, <...> realiai ji kainavo daug darbo užmokesčio, sugadintų nervų kitiems žmonėms ir pan.“, – teigė A. Rudomanskis.

Pasak teisininko, įstatymu ne kartą buvo ribojama informacija apie homoseksualius santykius. 

„Čia nevienintelis atvejis, kai buvo ribojama informacija vadovaujantis šia įstatymo nuostata. Buvo kažkada prieš „Pride“ renginius nacionalinės LGBTQ+ organizacijos LGL klipas, kuris turėjo būti transliuojamas per Lietuvos televiziją. Jis buvo ribotas ir buvo pasiūlyta uždėti „S“ ženklą ir rodyti tik po 24 val. Tai buvo Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus rekomendacija tuo momentu. Buvo kitas variantas. <...> TV3 kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorių (klausiant), ar gali rodyti klipą, kuriame atvaizduojama homoseksuali pora, šeima. Ir gavo taip pat iš Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus rekomendaciją rodyti tik nuo 24 val. iki 6 val. ryto su didesniu tarifu“, – pavyzdžius, kaip pasitelkus prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreipto įstatymo nuostatą buvo ribojama informacija, pateikė pašnekovas.

Įžvelgia kitus motyvus

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė laidoje „Dienos pjūvis“ komentavo, kad jai Teisingumo ministerijos siūlymas atrodo keistas, nes esą apeliuojama į Konstituciją ir Civilinį Kodeksą.

V. Aleknaitė-Abramikienė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

„Kai yra siūloma išbraukti šitą straipsnį, lyg ir yra raginama nesilaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Civilinio kodekso, ir tai daroma selektyviai, nes tam tikrai visuomenės grupei nepatinka šis straipsnis“, – kritiką žėrė Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė, portalui tv3.lt akcentavusi, kad įstatymo pataisa neva pateikta ne dėl knygos „Gintarinė širdis“, o Laisvės partijai siekiant priimti Civilinės sąjungos įstatymą, kuris suteiktų galimybę įteisinti savo santykius ne tik skirtingos, bet ir tos pačios lyties poroms. 

„Tai tikrai su pasakomis nesusiję. <...> Ne dėl pasakos siūloma išbraukti šią nuostatą. Aš manau, ketinimai Teisingumo ministrės yra kur kas platesni, ji stengiasi realizuoti Laisvės partijos programą“, – dėstė politikė. 

Vilniaus „Pride“ akimirka | Eglės Norvilytės nuotr.

A. Rudomanskis su tokiu požiūriu nesutiko. 

„Laisvės partija turėjo galimybę šitą pasiūlymą pateikti išbraukti per tą 100 dienų, kadangi jie žadėjo tuo momentu pateikti. Tačiau dabar atėjo EŽTT verdiktas, kuris iš esmės dar kartą įrodė ir patvirtino, kad ši įstatymo nuostata netinkama. O netinkama yra dėl to, nes visą laiką selektyviai pritaikoma tik (informacijos) apie homoseksualius santykius ribojimui“, – dėstė TJA pirmininkas.