Rokas Garliauskas. Barbės filmas – patriarchalinio diskurso griūtis, postmodernistinio feminizmo pagalba

Kultūros kare laimint kairiesiems, galime pastebėti beistransformuojančius lyčių santykių pokyčius, vadovaujantis postmodernaus feminizmo principais. „Barbės“ filmas, kadaise buvęs patriarchalinių normų simboliu, tampa teigiamos transformacijos katalizatoriumi. Visapusiškai suprasdami galios struktūras, ideologiją ir kapitalizmą, atveriame kelią įtraukesnei ir egalitarinei visuomenei.

imdb.com nuotr.


Rokas Garliauskas

facebook.com/rokasgarr

Išskirdami „Barbės“ filme aiškiai parodomas galios struktūras, įgyjame įžvalgų, kaip istoriškai buvo dirbtinai išlaikomas vyrų dominavimas. Pripažindami subtilią ir visapusišką galio struktūrų įtaką formuojant lyčių santykius, galime aktyviai mesti iššūkį ir griauti šias normas. Pasitelkdami švietimą ir progresyvią politiką turime siekti sukurti visuomenę, kurioje galia būtų paskirstyta tolygiai, leidžiant visoms lytims klestėti ir laisvai reikštis.

Patriarchalinis diskursas, kuris nagrinėjamas „Barbės“ filme, atspindi giliai įsišaknijusią ideologiją, kuri riboja lyčių vaidmenų vienodėjimą. Pripažindami ideologijos įtaką formuojant kultūrines reprezentacijas, tampame sąmoningais žiniasklaidos vartotojais ir kūrėjais. Mes reikalaujame ir kuriame naratyvus, kurie atitrūktų nuo tradicinių stereotipų, suteikdami erdvės įvairioms lyčių išraiškoms ir išardydami griežtą binarinį mąstymą, ribojantį mus visus.

Be to, „Barbės“ filme aiškiai parodomas kapitalistinis realizmas pateikia vartotojiškumą ir prekybą kaip lyčių binarumo įtvirtinimo priemones. Tačiau įvardiję kapitalistinę dogmą kaip įranki riboti lyčių lygybei galime tam priešintis. Dalyvaujant visuomenės judėjimuose, politikos ir kultūriniuose pokyčiuose mes stengiamės švęsti lyčių binarumo klausimo sudėtingumą už materialistinių standartų ribų, suteikdami žmonėms galimybę autentiškai save apibrėžti.

Įtraukdami Žižeko subversyvią analizę, atskleidžiame patriarchalinių reprezentacijų prieštaravimus. Šie prieštaravimai atveria galimybes iš naujo įsivaizduoti lyčių santykius ir mesti iššūkį tradicinėms normoms. Stiprindami pasipriešinimą binarumui, mes ugdome aplinką, kuri puoselėja įvairias tapatybes ir išraiškas, ugdome visuomenę, kuri švenčia individualų laisvę ir savarankiškumą.

Naujai suvokus galios, ideologijos ir kapitalizmo sankirtas, „Barbės“ filmas ir panašūs kultūros reiškiniai tampa pokyčių katalistais, priešinančiais slegiančiai binairiai normai. Jie yra platformos, skatinančios supratimą, empatiją ir įgalinimą, leidžiančios visuomenei judėti link didesnės lyčių lygybės. Kairiesiems laimint kultūros karą, matome alternatyvių naratyvų ir reprezentacijų, įkūnijančių postmodernaus feminizmo dvasią bei spartų kilimą.

Šis kairiųjų idėjų triumfas rodo kolektyvinį įsipareigojimą griauti patriarchalines struktūras ir siekti empatiškesnės bei teisingesnės ateities. Sujungus kritinę analizę ir kolektyvinį veiksmą, išsivaduojame iš praeities suvaržymų ir įsivaizduojame pasaulį, kuriame lyčių santykiai yra išlaisvinti nuo slegiančių binarių normų. Ateityje „Barbės“ filmas pasitarnaus ne kaip patriarchalinio diskurso reliktas, o kaip mūsų pažangos link visuomenės, kuri švenčia įvairovę, įtraukumą ir individualų savarankiškumą, liudijimas.

Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni