„Eitynėmis norime būti matomi, kalbėti patys už save“, – teigia sostinėje jau kitą šeštadienį vyksiančios „Pride“ eisenos viena rengėjų Ieva. Eitynėse, kurias organizuoja organizacijos „Trans autonomija“ nariai, žadama dėmesį kreipti į LGBTQ+ bendruomenės matomumą, iki šiol kylančias ne tik teisines, bet ir socialines problemas.
 |
| „Vilnius Pride 2023“ organizatoriai | Marijos Mireckaitės nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Viešojoje erdvėje vėl pasigirdo raginimai LGBTQ+ bendruomenei nustoti „demonstruotis“. Tačiau tylėti „Pride“ eisenos organizatoriai nenusiteikę. „Būti tyliai iš tiesų reiškia nebūti visai. Tolerancija su slaptumo sąlyga yra visai ne tolerancija, o tik paliepimas kentėti priespaudą tyloje“, – įsitikinęs kitas eitynių organizatorių Fricas.
Iš viso eitynėse tikimasi sulaukti nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. dalyvių. „Trans autonomijos“ vienas narių Ajus sako, kad parama LGBTQ+ bendruomenei nepasibaigia vien eitynėmis – svarbu bendruomenės iniciatyvas palaikyti nuolat.
– LGBTQ+ eitynės Lietuvoje iki šiol sulaukia nemenko dėmesio ir yra vertinamos nevienareikšmiškai. Vieni tai mato kaip įvairovės šventę. Kiti sako: „Būkit, bet kam demonstruotis“. Kas jus paskatino organizuoti LGBTQ+ eitynes Vilniuje? – jarmo.net pasiteiravo „Vilniaus Pride 2023“ organizatorių.
Ajus: LGBTQ+ bendruomenės situacija Lietuvoje negerėja. LGBTQ+ žmonės yra labiau pažeidžiami darbe, daugelio mūsų ekonominė padėtis yra sunki, o išgyventi turime ne tik globalias ir lokalias krizes, bet ir diskriminaciją ir teisinį neapibrėžtumą. Matomi turime būti ne tik kartą kas kelis metus.
Vaida: Einame ir eisime tol, kol to reikės, kol nepasiekėme savo tikslų. Tik kalbėdami garsiai ir būdami matomi galime pasiekti tai ko esame verti, nelikti paraštėse. Mes nesame politinis klausimas, mes net nesame apskritai klausimas – mes esame gyvi, kvėpuojantys, mąstantys, gyvenantys, realūs žmonės ir jaučiamės verti tokios pat pagarbos, kaip ir visi kiti. Dabar esame ir norime būti matomi, tikimės būti ir išgirsti.
Fricas: Iš tikrųjų, eiti reikės visada. Stebint LGBTQ+ žmonių padėti globaliame kontekste matyti, kad vienąsyk iškovoti bent kruopelę teisių neužtenka – viskas gali būti atimta politikų, kuriems jų politinė įtaka svarbesnė nei LGBTQ+ žmonių gyvenimai. Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančios trans žmonių bendruomenės represijos yra tik vienas to pavyzdys.
– Kokie yra šių eitynių tikslai ir ką norite pasiekti tuo?
Ieva: Eitynėmis norime būti matomi, kalbėti patys už save. Itin svarbu, kad LGBTQ+ bendruomenės žodžiai būtų girdimi iš bendruomenės lūpų, nes tik pačios ir patys žinome geriausiai, kas mums yra būtina ir svarbu.
Miglė: Eitynių–protesto metu keliame keturis pagrindinius eitynių reikalavimus: teisinės ir medicininės tranzicijos prieinamumą; teisę į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą; cenzūruojančių nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatų panaikinimą; bei pilnavertę apsaugą nuo diskriminacijos.
Ajus: Aišku, vien įstatymų pokyčių negana, kad LGBTQ+ bendruomenė Lietuvoje turėtų lygias teises ir būtų saugi, bet eitynių matomumu prisidedame ir prie viešojo diskurso, kuris yra itin svarbus formuojant visuomenės požiūrį ir negali būti tik politikų ir verslų rankose.
 |
| „Vilnius Pride“ organizatorių vizualizacija |
– Ką pasakytumėte tiems, kurie teigia: „Būkit, bet tyliai“?
Fricas: Būti tyliai iš tiesų reiškia nebūti visai. Tolerancija su slaptumo sąlyga yra visai ne tolerancija, o tik paliepimas kentėti priespaudą tyloje. Kaip galime prasmingai dalyvauti viešajame gyvenime, jei negalime kalbėti apie savo tapatybes ir reikmes? Kaip galime siekti saugesnio gyvenimo visiems bendruomenės nariams, jei negalime kalbėti apie problemas, dėl kurių nesame saugūs? Visiems, kurie pyksta, nes nebegali apsimesti, jog mes neegzistuojame, atsakau, kad jūsų emocinė reakcija nėra mūsų atsakomybė, ir jūsų trapus patogumas jokiu būdu nėra svarbesnis nei mūsų saugumas ir lygiateisiškumas.
– Kaip LGBTQ+ eitynės prisideda prie LGBTQ+ bendruomenės matomumo ir lygybės tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje?
Ajus: Eitynės yra galimybė dalyvauti viešajame miesto gyvenime. Kiekvienais metais tą daryti yra kiek saugiau. „Pride“ metu esame matomi visokie ir taip parodome, kad esame visur ir niekur nedingsime.
Saša: Queer kultūra yra miesto kultūros dalis. Ne veltui šiais metais daugeliui vizualų naudojame Vilniaus simbolius. LGBTQ+ žmonės yra neatsiejama Vilniaus ir Lietuvos dalis.
 |
| „Vilnius Pride 2023“ organizatoriai | Marijos Mireckaitės nuotr. |
– Ar susiduriate su kokiais nors specifiniais iššūkiais organizuojant LGBTQ+ eitynes Vilniuje?
Vaida: Vien dėl mūsų formato patiriame problemų – ne visi nori dalyvauti žinodami, kad neturės galimybės reklamuotis. Net ir LGBTQ+ bendruomenėje galima rasti įtrūkimų – nesulaukėme tiek palaikymo ir pagalbos, kiek tikėjomės, organizuodami eitynes. Bent jau žmonės žino, kas tai yra „Pride“, nemažai vis dėlto geruoju prisideda ir palaiko.
Saša: Dauguma yra pripratę prie labai komercinių „Pride“ eitynių. Atrodo, kad žmonėms sunkiai suprantama, kodėl nenorime politinės ar verslų reklamos.
Miglė: Kai verslams sakome, kad reklamų eitynių metu nepageidaujame, dažnai tai priimama labai asmeniškai. Lyg sakytume iš viso nedalyvauti, nors tiesiog norime, kad dėmesys būtų skiriamas visų pirmiausia bendruomenei ir keliamiems reikalavimams.
Ajus: Daug sakoma, kad „Pride“ yra bendruomeniškumas, bendruomenė svarbiausia, bet yra kas mato šių metų „Pride“ kaip konkurenciją ar „Pride“ mato labiau kaip galimybę pasireklamuoti, o ne kaip bendruomenės renginį ir protestą.
– Kokias programas, veiklą ar švietimo iniciatyvas organizuojate šių eitynių metu siekdami kelti visuomenės supratimą apie LGBTQ+ asmenis ir jų patiriamas problemas, iššūkius?
Saša: „Vilnius Pride 2023“ renginius pradėsime birželio 28 dieną vyksiančia filmo peržiūra, kurią organizuoja festivalis „Kreivės“.
Ieva: Birželio 30 d., dieną prieš „Vilnius Pride 2023“ eitynes, kviečiame į tarptautinę konferenciją apie trans teises Baltijos šalyse. Nacionalinėje dailės galerijoje susirinks Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių trans teisių aktyvistai/-ės, trans žmonės ir juos palaikantys/-čios, sprendimų priėmėjai/-os, žmogaus teisių gynėjai/-os ir kiti. Konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama teisinio lyties pripažinimo, translyčių žmonių sveikatos priežiūros, translyčių žmonių diskriminacijos ir priėmimo visuomenėje temoms bei teigiamų pokyčių kūrimo perspektyvoms.
Ajus: Liepos 1 d. nuo 12 val. rinksimės šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir 13 val. pajudėsime Gedimino prospektu link Katedros aikštės, kur vyks susirinkimas, bus sakomos kalbos.
Miglė: O po eitynių visas dalyves ir dalyvius kviesime ir į „Downtown Forest“ hostelį, kur vyks nemokami bendruomenei skirti renginiai – gyva muzika, drag pasirodymai. Ir žinoma, vakare laukia kontrakultūrinio queer judėjimo „We Are Propaganda“ organizuojamas vakarėlis.
– Kaip bendruomenės nariai gali patys prisidėti prie šių eitynių tikslų arba padėti palaikyti LGBTQ+ teises ir lygybę?
Urtė: Prie renginių galima prisidėti tiesiogiai, jungiantis prie savanorių komandos.
Ajus: Ateiti, pasidalinti žinia, paaukoti. „Vilnius Pride 2023“ organizuojame „grassroots“ principu, pilietinės visuomenės iniciatyva, ir finansinė parama padeda išlaikyti eitynių žinutę, o ne užsiimti verslų reklamomis bendruomenės sąskaita.
Saša: Esame paruošę daug gražios „Pride“ atributikos, kurią galima gauti už auką, ir visos surinktos lėšos skiriamos pasirūpinti eitynėms reikiama įranga ir komunikacija apie renginius.
Miglė: Geriausias būdas prisidėti – dalyvauti eitynėse, kartu demonstruotis ir protestuoti siekiant realių pokyčių.
– Ar eitynių metu bus imamasi kokių nors papildomų saugumo priemonių?
Urtė: Eitynių metu ketiname sudaryti savanorių komandą, kuri prisidės prie eitynių saugumo palaikymo. Savanoriai bus apmokyti, kaip deeskaluoti konfliktines situacijas ir suteikti eitynių dalyviams pagalbą renginio metu.
Fricas: Deja, bet LGBTQ+ žmonės niekur nėra visiškai saugūs, net ir eitynėse. Be abejo, kaip organizacinės komandos nariai, norime, kad viskas būtų kaip įmanoma saugiau, bet tam būtina ir visų dalyvių pagalba. Prašome visų nesivelti į konfliktines situacijas, gerbti kitus renginio dalyvius ir erdvę, jei įmanoma, keliauti į eitynes ir iš jų su grupe. Kartu esame saugesni, tad padėkime vieni kitiems.
– Kaip bendrai vertinate LGBTQ+ bendruomenės padėtį Lietuvoje? Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriame? Kaip juos spręsti? Ar tam politiniu, socialiniu požiūriu imamasi pakankamai priemonių?
Vaida: Pagrindinis dalykas ką pastebiu – žmonėms elementariai trūksta žinių. Lengva bijoti to, ko nesupranti. Nėra daug prieinamo švietimo LGBTQ+ temomis lietuvių kalba, ypač apie trans žmones. Žiniasklaidai labiau įdomūs sensacingi įvykiai nei mūsų tikri gyvenimai. Norėtųsi matyti daugiau iniciatyvos iš LGBTQ+ palaikančių žmonių, nes patiems sunku būti vieniems kalbantiems įvairiais seksualumo, lytiškumo klausimais. Šie klausimai svarbūs ne vien LGBTQ+ žmonėms, mano manymu, jie atlaisvina ir atrakina daug dalykų visiems žmonėms. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems nekyla klausimo dėl translytiškumo, kurie nusimano šiek tiek daugiau ar bent jau pagarbiai išklauso ir priima.
Fricas: Trūksta ir politinės valios. Įstatyminiai pokyčiai, kurių reikia LGBTQ+ bendruomenei Lietuvoje, yra įgyvendinami, tačiau nuo jų vis bėgama. Vis matome kartojamą itin pamėgtą frazę, kad visuomenė nepasiruošusi, bet nieko nedaroma, kad ji pasiruoštų.
Ajus: Visuomenė keičiasi, bet teisinė situacija ne. Pastebime daug baimės kurstymo iš politikų ir reakcingų grupių. Labai apmaudu, kai žiniasklaidos atstovai suteikia tam platformą, tarsi nuomonė, kad LGBTQ+ žmonės turėtų išnykti iš viešumos, yra pagrįsta.
Fricas: Apie kokias mandagias demokratiškas diskusijas tarp abiejų pusių galime kalbėti, kai viena pusė nori, kad mes neegzistuotume? Tai ne nešališka medija, o neapykantos platformavimas.
– Kiek šiuo metu žmonių dalyvauja „Pride“ renginių organizavime ir kiek eitynių dalyvių tikitės sulaukti?
Urtė: Šiuo metu įvairia organizacine veikla užsiima apytiksliai 15-os žmonių grupė, o renginiuose savanoriauti užsiregistravę yra kelios dešimtys.
Ajus: Eitynėse tikimės sulaukti 1-3 tūkstančių dalyvių.
Miglė: 2020-aisiais Vilniuje pavyko surinkti iki tūkstančio žmonių, 2021-aisiais Kaune dalyvavo apie 2 tūkstančiai. Situacija nepasikeitė, tai ir susidomėjimo tikimės panašaus.
– Ką patartumėte ar pasakytumėte tiems, kurie nori palaikyti LGBTQ+ bendruomenę, bet dar nesijaučia pakankamai saugūs dalyvauti eitynėse?
Fricas: Jūsų saugumas – svarbiausia. Dalyvaudami eitynėse, visi rizikuojame savo saugumu šeimoje, darbovietėje, gatvėje, mokykloje ir universitete. Jokiu būdu nebauskite savęs dėl to, nes tai nėra jūsų kaltė.
Ajus: Bendruomenės parama neprasideda ir nesibaigia „Pride“ eitynėmis. Visi galime palaikyti bendruomenę kurdami saugesnes erdves LGBTQ+ žmonėms savo gyvenimuose, pasidalindami informacija. „Pride“ yra labai svarbi diena, bet kartu tai tik viena diena metuose. Todėl labai svarbu palaikyti LGBTQ+ bendruomenės iniciatyvas, kurių veikla tęsiasi nuolat.
„Vilnius Pride 2023“ paremti galite „Contribee“ platformoje.