Kiekvienais metais, birželio mėnesį, pasaulis mini LGBT+ pasididžiavimo mėnesį. Šia proga norime apžvelgti LGBT+ bendruomenės padėtį Lietuvoje.
Šiaulių liberalaus jaunimo vizualizacija |
Šiaulių liberalus jaunimas
liberalus.siauliu.jaunimas@gmail.com
Nors dauguma Europos šalių siekia tolerancijos, dalis lietuvių sunkiai brenda iš neapykantos liūno.Kasdien socialinėse medijose matome negatyvius komentarus bei žeminimą, o LGBT+ bendruomenės nariai patiria nerimą būdami viešumoje, nes jaučia didelę smurto grėsmę. Žmonės jaučiasi atstumti, nesuprasti ir nesaugūs. Homofobai Lietuvoje buriasi į judėjimus, iš kurių žymiausias – „šeimų maršas“.
Maršistų didžiausias prioritetas yra tradicinė šeima, be to, jie yra griežtai nusistatę prieš viską, kas turi bendro su LGBT+ bendruomene. Žymus šio judėjimo šalininkas, Seimo narys Petras Gražulis yra tarsi Lietuvos homofobų ikona. 2013 metais jis sužavėjo siauro akiračio žiūrovus šaukdamas „Už Lietuvą – vyrai“. O 2022 m. birželio mėnesį prieš politiką pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos homoseksualiems asmenims. Taigi, lietuvių tautoje homofobija turi gilias ir tvirtas šaknis, homofobai buriasi į radikalius judėjimus ir turi savo atstovų Seime.
Kalbėdami apie LGBT+ lygiateisiškumo klausimą taip pat dažnai sutinkame žmonių, kurie pasirenka likti neutralūs.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad toks požiūris nėra žalingas, tačiau stebėtojo vaidmuo neturėtų būti vertinamas teigiamai. Visuomeninės problemos ignoravimas parodo, jog asmuo nemato šios problemos kaip pakankamai aktualios.
Neretai girdima tokių teiginių kaip „nesu prieš, bet nesidemonstruokit“. Tokie teiginiai parodo, kad šią poziciją turintys žmonės tiksliai nežino, kas yra tolerancija, o kas ne, ir liepdami LGBT+ bendruomenei slėptis nustumia juos į visuomenės paraštę. Galima interpretuoti, kad šie žmonės pripažįsta, jog LGBT+ poros egzistuoja, tačiau atsisako juos laikyti lygiateisiais su heteroseksualiomis poromis.
Nepaisant visos homofobų skleidžiamos neapykantos, ILGA-Europe duomenimis, beveik ketvirtadalis lietuvių toleruoja LGBT+ bendruomenę. O Europoje pagal LGBT+ teises Lietuva užima 36 vietą. Seime svarstymo stadijoje buvo pritarta kompromisiniam civilinės sąjungos įstatymui. Lietuvoje LGBT+ bendruomenė turi ir saugių vietų, pavyzdžiui, Lietuvos liberalus jaunimas, Tolerantiško jaunimo asociacija, Universiteto LGBT+ grupė, LGL ir taip toliau. Taigi, Lietuvos LGBT+ bendruomenė yra taip pat stipri, kovojanti dėl savo teisių.
Galime teigti, jog labai mažais žingsneliais Lietuva vis dėlto žengia tolerancijos LGBT+ bendruomenei link. Reikia tik tikėtis, kad netolimoje ateityje galėsime didžiuotis gyvendami šalyje, kurioje žmonės nėra smerkiami dėl noro mylėti kitą asmenį. Juk kiekvienas žmogus turi teisę mylėti ir būti mylimas.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net