Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su valdančiosios koalicijos atstovais ir Seimo socialdemokratais inicijuoja parlamento kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos.
Viktorija Čmilytė-Nielsen | O.Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
ELTA
Naujienų agentūra
Trečiadienį registruotame nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarimo projektą pasirašė ne tik Seimo pirmininkė, bet ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnatė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė.
Nutarimo projektui dar turės pritarti ir Seimas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į KT, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.
„Turime aiškiai visuomenei atsakyti, apie ką yra Stambulo konvencija bei kokių sisteminių priemonių imsimės kovodami prieš smurtą prieš moteris. Todėl ieškant bendro sutarimo tarp skirtingų visuomenės grupių, mūsų požiūriu, tik Konstitucinis Teismas gali atsakyti apie ką konvencija iš tikrųjų yra“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.