Technologijų bendrovė „Vinted“ atnaujino ir visose šalyse, kur turi biurus, suvienodino išmokų tėvams politiką. Šiuo žingsniu sprendžiamas ir paramos vienos lyties šeimoms klausimas – „Vinted“ teiks valstybės rėžius viršijančią finansinę paramą. Nuo šiol bendrovė mokės pilną darbo užmokestį ar kompensuos skirtumą tarp jo ir valstybės paramos, jei ši priklauso, pagrindiniam vaiko globėjui pirmąsias 20 savaičių, o antriniam – 10 savaičių.
 |
| „Vinted“ |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Kol vienos lyties šeimos turės lygiavertes teises ir bus teisiškai pripažintos Lietuvoje ir kitose šalyse, tos užduoties imasi privačios bendrovės. „Vinted“ turime vienodas naudas – laisvadienius, išmokas ir pan. – visoms šeimoms. Nesvarbu ar tai susituokęs vyras ir moteris, ar užsienyje žiedus sumainiusios dvi moterys, ar niekaip neįteisintoje poroje gyvenantys du vaikinai. Kadangi sparčiai plečiamės, šiuo žingsniu pagerinome ir suvienodinome išmokų tėvams tvarką visuose „Vinted“ biuruose“, – sako Monika Kalinauskaitė, „Vinted“ strateginių iniciatyvų vadovė, rašoma pranešime spaudai.
 |
| Monika Kalinauskaitė | „Vinted“ nuotr. |
Nuo šiol pagrindiniam globėjui, pavyzdžiui, kūdikį pagimdžiusiai mamai ar vaiką įsivaikinusiam tėčiui, pirmąsias 20 savaičių „Vinted“ kompensuos skirtumą tarp darbo užmokesčio ir „Sodros“ išmokos. Antriniam globėjui, nepriklausomai nuo šeimos juridinio statuso, skirtumas bus kompensuojamas 10 savaičių: „Priklausomai nuo šeimos modelio, turėsime situacijų, kai valstybė vienam iš tėvų finansinės paramos nenumato. Tokiu atveju numatytą laikotarpį mokėsime darbuotojui pilną darbo užmokestį.“
Pasak M. Kalinauskaitės, Lietuvoje šis modelis itin svarbus vienos lyties šeimom: „Jei, pavyzdžiui, dviejų moterų šeima susilauktų ar įsivaikintų vaikelį, valstybės motinystės išmokas gautų tik ta mama, kuri vaikelį pagimdė ar įsivaikino, o antrosios mamos valstybė teisiškai nepripažintų. Tai ne tik apriboja šios šeimos finansinės paramos dydį, nes ji teisiškai priklauso tik „legaliai“ mamai, bet ir atima teisę pasirinkti kas prižiūrės vaiką. Juk tokiu atveju vaiką pagimdžiusi ar įsivaikinusi mama gali norėti toliau dirbti, o vaiko priežiūros imtis valstybės teisiškai nepripažįstama mama. Tačiau pastaroji negautų jokių valstybės motinystės išmokų. Su savo išmokų politika siekiame tokią pasirinkome teisę sudaryti.“
Įvertinti visų poreikius
Kaip pastebi M. Kalinauskaitė, organizacijoms, galvojant apie dirbančias mamas ir tėčius, reikia tai daryti holistiškai ir apgalvoti tiek visus šeimų modelius, tiek vaiko auginimo etapus. Pavyzdžiui, neseniai skelbtas Lietuvos Įvairovės chartijos tyrimas parodė, kad trečdalis Lietuvos gyventojų keitė darbą po vaiko priežiūros atostogų – pagrinde dėl darbdavio nelankstumo. Kas antras darbdavys nesiteiravo sugrįžtančių darbuotojų apie pasikeitusius jų poreikius, panašiai tiek nesuteikė galimybės dirbti lanksčiomis darbo valandomis.
„Tai rodo, kad Lietuvos visuomenėje problemų turime ne tik kalbant apie finansinę paramą vienos lyties šeimom, bet ir darbdavio santykiuose su tėvais. Svarbu palaikyti santykį su darbuotojais, esančiais tėvystės ar motinystės atostogose. Pavyzdžiui, „Vinted“ suteikiame galimybę, bet nereikalaujame dalyvauti mūsų įvairiuose vidiniuose renginiuose. Taip pat būtina suprasti, kad dirbančių tėvų poreikiai kiek pasikeičia – dėl šios priežasties sudarome galimybes dirbti lanksčiai, biuruose įrengiame vaikų kambarius“, – teigia „Vinted“ atstovė.
Vertina darbdavio poziciją žmogaus teisių klausimais
Kaip pastebi Lietuvos Įvairovės chartijos vadovė Rugilė Trumpytė, pastaruoju metu iš savo esamų ar būsimų darboviečių aiškios pozicijos įvairiais žmogaus teisių klausimais tikisi ir patys darbuotojai.
„Vis daugiau žmonių atidžiai renkasi, kur dirbti. Pastaraisiais metais pastebiu augantį darbuotojų susidomėjimą socialine atsakomybe, žmonės teiraujasi dėl darbdavio pozicijos žmogaus teisių klausimais, tikisi jų proaktyvumo. Nereikia laukti įstatymų, kurti pokytį gali ir verslas, jų rankose – daug svertų. Tad džiaugiuosi, kad „Vinted“ rodo lyderystę ir priima sprendimus ne tik dėl heteroseksualių asmenų gerovės, bet ir dėl LGBT+ bendruomenės“, – sako R. Trumpytė.