Ketvirtadienį tarptautinė LGBTQ+ teisių organizacija „ILGA-Europe“ paskelbė LGBTQ+ teisių ataskaitą ir „Vaivorykštės“ žemėlapį. Jame Lietuva šiais metais nukrito į 36-ąją vietą, kai praėjusiais metais šioje pozicijoje užėmė 35-ąją.
 |
| „Vaivorykštės“ žemėlapis |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Blogėjantį Lietuvos vertinimą lemia tai, kad kitose Europos šalyse priimat žmogaus teisių apsaugą didinančius įstatymus, Lietuvoje ir toliau diskutuojama dėl kompromisinių įstatymų projektų, vengiant priimti realius ir žmonėms reikalingus sprendimus“, – po viešo ataskaitos paskelbimo ketvirtadienį feisbuke rašė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Nerimą kelia migrantų padėtis
„ILGA-Europe“ ataskaitoje pabrėžiama, kad išlieka sunki LGBTQ+ migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėtis. Praėjusių metų vasarį keli LGBTQ+ prieglobsčio prašytojai pradėjo bado streiką dėl ilgalaikių prastų apgyvendinimo sąlygų, medicininės priežiūros trūkumo ir priešiško požiūrio prieš LGBTQ+ bendruomenę,
rašė jarmo.net. Šis įvykis buvo paminėtas ir LGBTQ+ organizacijos sudarytoje apžvalgoje.
Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad LGBTQ+ migrantams atsisakoma suteikti pabėgėlio statusą, tad dalis jų išvyksta iš Lietuvos į kitas ES šalis.
Organizacija taip pat mini atvejį, kai praėjusių metų balandžio mėnesį policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojo galimos seksualinės prievartos prieš LGBTQ+ migrantą.
Neliko nepastebėta ir neapykantos kalba
Rimta problema pažymima ir politinių bei religinių veikėjų kalba, skatinanti neapykantą prieš LGBTQ+ bendruomenę, teigiama ataskaitoje, kurioje primenama, kad praėjusiais metais Kovo 11-osios Akto signatarų klubo deleguota Zita Šličytė Seime Kovo 11-osios minėjime rėžė kalbą apie „Lietuvos homoseksualizaciją“. Nors policija dėl šio atvejo pradėjo ikiteisminį tyrimą, galiausiai jis buvo nutrauktas.
Praėjusių metų gegužės mėnesį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl parlamentaro Petro Gražulio pasisakymų, kai jis po Civilinės sąjungos įstatymo pateikimo išėjęs iš posėdžio Seimo koridoriuose užsipuolė LGBTQ+ teisių aktyvistus išvadindamas juos išsigimėliais, skleisdamas mitus apie homoseksualių žmonių tariamai platinamas ligas.
Ikiteisminis tyrimas dėl P. Gražulio pasisakymų tęsiamas iki šiol, anksčiau prokuratūra skelbė, kad įtarimai niekam nėra pareikšti.
Ataskaitoje, remiantis jarmo.net publikuota informacija, minimas ir atvejis, kai praėjusių metų rugpjūtį Vilniaus apskrities policija nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos gėjų lygos (LGL) darbuotojams atsiųsto laiško, kuriame, kaip sako LGL atstovai, grasinama dalgiu. Anksčiau jau rašėme, kad šiame laiške buvo vartojamas ir necenzūrinis, LGBTQ+ bendruomenės narius žeidžiantis žodis. LGL atstovai teigė besijaučiantys nesaugiai. Tačiau policijos pareigūnai pareiškė – esą konkrečių grasinimų, kurie galėtų būti realūs, laiške net nėra.
Partnerystė – kompromisinė
Pagrindinis dėmesys ataskaitoje skiriamas partnerystės sureguliavimui. Lietuva kol kas nepriėmė jokio įstatymo, kuriuo remiantis tos pačios lyties poros galėtų įteisinti savo santykius. 2021 metais po teikimo atmetus Partnerystės įstatymą, pernai konservatorė Jurgita Sejonienė pateikė Civilinės sąjungos įstatymą, kuriame vartojami lyčių atžvilgiu neutralūs terminai.
„ILGA-Europe“ ataskaitoje teigiama, kad šis įstatymas yra „silpnesnis nei ankstesnė jo versija“, kurią dalis žmogaus teisių aktyvistų vadina pernelyg kompromisine ir siekiančia „minimalius standartus“.
