Lietuvoje trūksta lyderystės LGBTQ+ politikos klausimais, teigia kino režisierius Romas Zabarauskas, kuris mano, kad Laisvės partijos strategija stengiantis priimti tos pačios lyties porų santykius reglamentuojantį įstatymą jau dabar patyrė fiasko.
 |
| Romas Zabarauskas ir Elžbieta Latėnaitė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kino režisierius sakė nepastebinti LGBTQ+ teisių lyderių politikoje. „Aš palaikiau Laisvės partiją ir Seimo rinkimuose, ir tiesiog nusivyliau šia politine jėga, nes ji žadėjo labai daug, bet vos išrinkta ji pakeitė savo retoriką, pradėjo kalbėti apie kompromisus, kas man atrodė ir bloga retorika, ir bloga strategija“, – savo nuomonę LRT radijo tinklalaidėje „72 atspalviai“ gegužės 11-ąją dėstė R. Zabarauskas.
Jis abejoja, ar Seimui galiausiai pavyks priimti Civilinės sąjungos įstatymą.
„Daug žmonių politinėje erdvėje – politologų, viešojoje erdvėje, pačioje Laisvės partijoje – formavo tokias idėjas, kad pernelyg didelis radikalumas uždės ribas ir sutrukdys pasiekti bent kokių palankių sprendimų. Bet mano požiūris buvo kitoks. Ir dabar matome, kad mano požiūris buvo teisingesnis, kadangi nepasiekė tų kompromisinių sprendimų nepaisant to, kad labai nuėjo į tuos kompromisus. <...> Civilinės sąjungos įstatymas jau paaukojo ir pavadinimą simbolinį partnerystės, ir labai daug reikalingų aspektų to įstatymo, ir iš esmės yra panašus į Širinskienės siūlymus, bet net ir to nepavyks priimti. Tai vadinasi strategija patyrė fiasko“, – kalbėjo R. Zabarauskas.
Anot jo, pastaruoju metu trūksta lyderystės – politikai nerodo pavyzdžio visuomenei.
„Pats būdamas homoseksualus asmuo vis dar nesulaukiu to pažadėjo lygiateisiškumo, kuris turėjo ateiti su laiku, bet buvo atidėtas neribotam laikui. Galima plėtoti tai ir įvardyti konkrečius tuos vėl ir vėl sulaužytus pažadus: nepriimta partnerystė, neužtikrinta adekvati trans asmenų sveikatos apsauga ir t.t. Bet, kita vertus, ir kiti politiniai reiškiniai kelia nerimą: uždarytos sienos Lietuvos pabėgėliams priėmus apgręžimo įstatymą, kuris prasilenkia su Europos teise ir bendra etika“, – dėstė pašnekovas LRT radijo tinklalaidėje „72 atspalviai“.
Kino režisierius apžvelgė ne tik Laisvės partijos, bet ir socialdemokratų poziciją LGBTQ+ teisių klausimais.
„Socialdemokratų partija, juk iš kitos pusės, irgi nuvylė balsavimu dėl partnerystės, kas nulėmė tam tikrų progresyvių socialdemokratų pasitraukimą iš šios partijos. Tarsi pradėjo kurtis visuomeninių judėjimų užuomazgos, tačiau jos labai trapios ir neatrodo, kad turėtų realią galimybę užimti tą areną viešąją ar politinę“, – teigė R. Zabarauskas.
R. Zabarauskas pastebi, kad politikai nejaučia pareigos įkvėpti visuomenės ir rodyti jai pavyzdžio.
„Netgi taip atsiliepiama, kad mes nežadėjome, čia to balso nėra, taip yra ir tiek, susitaikykit. Apima bejėgiškumo jausmas, nes aš suvokiu, kad lyderiai turi rodyti pavyzdį ir įkvėpti kitus, įtikinti, ypatingai kai kalbame apie žmogaus teises, tai yra toks dalykas, kur turėtų būti bendras sutarimas“, – įsitikinęs jis.
Jis apgailestavo ir dėl to, jog viešojoje erdvėje žmonės neišsako progresyvios nuomonės – dominuoja radikalus dešiniųjų požiūris.
„Taip ir nesugebėjo susikurti viešoji erdvė, kur tikrai žmonės drąsiai išsakytų ypatingai progresyvią nuomonę. Galima pastebėti, kad tą radikalią nacionalistinę, homofobinę, rasistinę nuomonę žmonės išsako pakankamai drąsiai ir nesulaukia dėl to didelių pasekmių. Bet yra savicenzūros progresyviojoje pusėje. Tai apmaudūs dalykai“, – apgailestavo R. Zabarauskas.