Ko jūs demonstruojatės? Tokį klausimą vis dar neretai tenka išgirsti homoseksualiems žmonėms. Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) narys Jonas Valaitis sako, kad jam neįsivaizduojama, jog toks klausimas būtų užduodamas kitiems asmenims, pavyzdžiui, įvairių profesijų atstovams, kurie taip pat kovoja už orumą ir teises. „Tas nuolatinis pasakymas „nelįskit į akis“ skatina žmones dingti iš viešojo diskurso ir jų problemos staiga taptų nematomos. Kažkas mitinguoja dėl geresnių darbo sąlygų. Kažkas – dėl prieinamesnių visuomeninių paslaugų. Ir jie visi turi teisę būti matomi“, – trečiadienį minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją sako J. Valaitis.
.jpg) |
| Jonas Valaitis | Jarmo.net nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Remiantis praėjusiais metais atliktomis apklausomis, dalis žmonių vis dar nesutinka su tos pačios lyties porų teise sudaryti civilinę sąjungą, tačiau dauguma palaiko šias sąjungas tarp skirtingų lyčių. Dėl partnerystės reikalinga politinė valia, tačiau kol kas Lietuvoje jos trūksta, teigia LGBTQ+ teisių naujienų portalo jarmo.net redaktorius.
– Kokia yra visuomenės nuomonė apie LGBTQ+ bendruomenę?
– Praėjusių metų lapkritį „Delfi“ atlikta apklausa parodė, kad civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties asmenų porų palaiko beveik 50 proc. gyventojų, nepritaria trečdalis, o tarp skirtingų lyčių civilinę sąjungą palaikytų iki 70 proc. piliečių. Ką tai rodo? Tas 20 proc. skirtumas man sako, kad žmonės vis dar skirsto santykius į tuos, kuriuos asmenys gali įteisinti, ir tuos, kuriuos reikia laikyti tarsi paslėpus, neapsaugotus, teisiškai neapibrėžtus. Tai dalis respondentų, mano nuomone, neįsigilinę į vieną pagrindinių konstitucinių apibrėžimų, kad žmogaus teisių negalima varžyti dėl jo tapatybės. O prieš įstatymą visi lygūs. Juk Civilinės sąjungos įstatymas negali diskriminuoti asmenų dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės ir net, sakyčiau, ne tai kad turi, bet jeigu jau yra pasirašomas, tai privalo užtikrinti vienodas sąlygas visiems - ir tos pačios, ir skirtingų lyčių poroms.
Apskritai jeigu paklaustume tų žmonių, to trečdalio, kurie nepritaria civilinei sąjungai tarp tos pačios lyties porų, klausimo, ar jie draugiški, ar gerbia žmogaus teises, ar visi žmonės turi būti lygūs, jie, ko gero, būtų linkę atsakyti teigiamai. Bet kai prasideda klausimai apie konkrečias asmenų grupes – ne tik tos pačios lyties poras, bet, tarkime, ir apie romus, žydus, kitos rasės ar kilmės asmenis – tai ta vertybinė pozicija keičiasi.
 |
| Jonas Valaitis | Jarmo.net nuotr. |
– Sakote, kad daug ką lemia tai, kaip žmogaus klausiama?
–Žinoma, yra ir kitų apklausų, pavyzdžiui, toks vadinamasis Laisvos visuomenės institutas 2022 metais paskelbė apklausos rezultatus, kurių išvados tokios – didžioji dauguma nenori, kad būtų priimta civilinė sąjunga. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad klausimo formuluotės šiuo atveju buvo neetiškos, t.y. respondentams sufleruojami atsakymai. Pavyzdžiui, kai žmogaus klausiame „ar pritariate Partnerystės svarstymui, kai vyksta karas Ukrainoje“, tai tarsi supriešinamos dvi atskiros temos – karas ir LGBTQ+ teisės. Ir tuomet žmogui sufleruojama rinktis, kas jam svarbiau. Nors tos temos nesusijusios. Ir staiga rezultatas toks, kad pritariančiųjų – tik daugiau nei 3 proc., visiškai nepritariančiųjų beveik 45 proc. Taip pat vienas klausimų buvo klaidinantis – buvo respondentų klausiama, ar jie pritaria Partnerystės įstatymui, kuris esą įteisintų tos pačios lyties šeimas, pakeistų šeimos sampratą. Tas įstatymas ir taip jau buvo kritikuotas, kad pasirinkta labai atsargi formuluotė dėl partnerių apibrėžimo, ir tas Partnerystės įstatymas šeimos sąvokos konstitucine prasme nebūtų niekaip pakeitęs. Bet apklausiamiems respondetams buvo sufleruojama kitaip. Ir štai čia matome rezultatus tokius, kokius matome.
Tad ta visuomenės nuomonė susijusi ir su tuo, kaip klausiama. Jeigu klausimai sufleruoja atsakymą – gauname tokius rezultatus, kokių nori apklausos užsakovai. Jeigu nesufleruoja, matome tikrąsias nuotaikas.
Tai tikrosios nuotaikos pozityvesnės nei nori pateikti tam tikros organizacijos, sakančios, kad gina tradicines vertybes.
– Trečiadienį minima Tarptautinė diena prieš trafobiją, bifobiją ir homofobiją. Kaip mums sekasi užtikrinti LGBTQ+ asmenų lygybę?
– Deja, judame sunkiai, pernai pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas yra nežinia kur, kol kas Seimo salės vėl niekaip šis klausimas nepasiekia, iš Prezidentūros tyla, premjerė Ingrida Šimonytė vaizdžiai feisbuke pareiškė, kad savo frakcijos kolegoms rankų dėl civilinės sąjungos nesukios, nors ji pati praėjusiais metais Tarptautinę šeimos dieną pareiškė, kad jai nemalonu, jog iki šiol nepavyko apibrėžti, kad LGBTQ+ poros yra šeima. Štai jos citata: „Vadinasi kažko dar esu nepadariusi, kažko turbūt esame nepadarę ir mes visi“. Tai tikrai, matyt, trūksta koalicijoje to darymo. Gal tas rankas ir reikėtų pasukioti, kai kalba eina apie pagrindines žmogaus teises, tokias kaip teisė į šeimą.
– Ar situacija gerėja?
– Tarptautinė LGBTQ+ teisių organizacija „ILGA-Europe“, vertinanti 49 šalių padėtį, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais metais Lietuvai skyrė 24 proc. (palyginimui - Ispanija surinko 74 proc., Islandija – 71 proc., daugiausia procentų surinko Malta - 89). Tačiau mūsų šalies pozicija pasikeitė. Tai rodo, kad iš esmės per metus Lietuvoje LGBTQ+ asmenų teisinė padėtis nei pagerėjo, nei pablogėjo, tačiau situacija gerėjo kitose valstybėse, dėl ko mes tarp 49 valstybių užimame vis žemesnę vietą.
– Kokie didžiausi iššūkiai kyla?
– Viena iš svarbiausių problemų išlieka tos pačios lyties porų santykių nereglamentavimas. Kol tai nebus padaryta, visuomenėje ir toliau vyraus stigma, kad kažkas yra už įstatymo ribų, kad žmonės turi mažiau teisių. Jeigu bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, visuomenei bus aiškiai pasakyta – šie žmonės nusipelnė tokių pačių teisių kaip ir visi kiti. Kol kas tokios politinės valios nėra. Tai ir padėties nematome ypatingai gerėjančios.
„ILGA-Europe“ ataskaitoje taip pat minima, kad prasta LGBTQ+ migrantų padėtis, jie susiduria su institucine homofobija, keliems migrantams atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą, nors jų gimtosiose šalyse jiems gresia pavojus, be to, policija atlieka tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos prieš Užsieniečių registracijos centre gyvenusį asmenį, priklausiusį LGBTQ+.
Taip pat minima, kad tiek politinių, tiek religinių lyderių kalbos prieš LGBTQ+ asmenis, neapykantos kurstymas išlieka rimta problema. Ir štai čia man norisi paminėti ugningą Aukščiausiosios tarybos deputatės Zitos Šličytės kalbą per praėjusių metų kovo 11-ąją, kai ponia pasipiktino tariama „Lietuvos homoseksualizacija“, vartojo ir žodį, neminėsiu, bet kuris puikiai žinomas tautoje kaip toks, kuris nukreiptas prieš homoseksualios orientacijos asmenis. Pareigūnai ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo nutraukė.
Kita vertus, ataskaitoje pabrėžiamas ir teigiamas teisėsaugos institucijų atsakas – pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas nuteisė buvusį kandidatą į Seimą Pranciškų Valicką ir pagal nuosprendžį jis turės sumokėti 5 tūkst. eurų baudą už neapykantos kurstymą. Priminsiu, kad šis ponas rinkiminių debatų metu pareiškė, jog LGBTQ+ asmenys, suprask, yra iškrypėliai, kankins vaikus. Tai teisėsauga čia pademonstravo ryžtą ir asmeniui parodė, kad neapykantos kurstyti negalima, žodžio laisvė nėra absoliuti, kai kalba eina apie kito asmens teises, o tai vertinčiau teigiamai. Deja, to ryžto kartais ir pritrūksta, pavyzdžiui, Nacionalinės LGBT+ teisių organizacijos LGL biuro darbuotojams susidorojimu dalgiu grasinęs vyras nebuvo nubaustas, nes esą pritrūko grasinimo realumo. Tai ta teisėsaugos reakcija tokia dviprasmiška.
Praėjusiais metais, gegužę, buvo pradėtas tyrimas dėl parlamentaro Petro Gražulis pasisakymų, kai jis LGBTQ+ žmones pavadino išsigimėliais. Tai įvyko Seime pateikus Civilinės sąjungos įstatymą, kai Seimo narys leido sau prieiti prie LGBTQ+ aktyvistų, tuo metu buvusių Seime, juos iškoneveikė. Tyrimas tęsiamas jau kurį laiką ir manau teisėsauga šiuo atveju šiek tiek rodo delsimą priimti atitinkamus sprendimus. Nes labai svarbu tokiose bylose yra efektyvumas. O efektyvumas tiesiogiai susijęs su laiko tarpu, per kurį tokios bylos yra ištiriamos. Tai tyrimas tęsiamas jau ne vieną mėnesį ir belieka tik spėlioti, kodėl įtarimai kol kas P. Gražuliui nėra pareikšti, kodėl Generalinė prokuratūra bijo inicijuoti teisinio imuniteto panaikinimą Seimo nariui. Juk prieš įstatymą lygūs visi. Net ir Seimo nariai.
– Visuomenėje vis dar kartais klausiama, ko jūs demonstruojatės. Kaip jūs atsakytumėte į šį klausimą?
– Man neįsivaizduojamas toks klausimas, pavyzdžiui, moterims arba dirbantiems medikams, apie švietimo sistemos problemas kalbantiems mokytojams, neįgaliesiems, kurie dalijasi, kokių poreikių jiems reikia. Tas nuolatinis pasakymas „nelįskit į akis“ skatina žmones dingti iš viešojo diskurso ir jų problemos staiga taptų nematomos. Kažkas mitinguoja dėl geresnių darbo sąlygų. Kažkas – dėl prieinamesnių visuomeninių paslaugų. Ir jie visi turi teisę būti matomi.
– Esu girdėjęs tokį pasakymą: „Kas iš jūsų tas teises atima?“.
– Lygiai to paties norėčiau paklausti šeimų maršų dalyvių, kurie yra prieš LGBTQ+ asmenis, prieš Civilinės sąjungos įstatymą, prieš Stambulo konvenciją. Ką šie teisės aktai iš jūsų atims? Susituokti uždraus, nebeleis vaikų auginti? Nieko panašaus mano paminėti teisės aktai nepadarys. Dangus nesugrius. Kalbant apie teises, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija numato teisę tuoktis ir kurti šeimą. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad šeima – neutrali lyties pagrindu. Reiškia žmogus turi teisę kurti šeimą. Šiuo metu jis Lietuvoje to padaryti negali, nes nėra priimti atitinkami teisės aktai.
Tekstą redagavo Valerija Rusinova