Civilinės sąjungos įstatymo viena rengėjų Jurgita Sejonienė įsitikinusi – liepos mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva sulauks klausimų dėl tos pačios lyties porų partnerystės įteisinimo.
 |
| J. Sejoniene | lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Sako, kad NATO susitikime Lietuva sulauks klausimų
Trečiadienį minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją vykusioje spaudos konferencijoje „LGBT+ žmonių situacija Lietuvoje: tarp stagnacijos ir pokyčių galimybės“ prabilta apie poreikį priimti politinius sprendimus, gerinančius LGBTQ+ bendruomenės teisinę apsaugą.
Seimo narė, konservatorė J. Sejonienė teigė, kad tarptautinei bendruomenei Lietuvos LGBTQ+ teisių padėtis yra svarbi.
„Mes čia turėtume liesti ne tik Lietuvos situaciją, bet ir tarptautinius santykius, kaip jie turėtų ir galėtų vystytis toliau, juolab, kad mūsų dauguma strateginių partnerių, tarptautinių organizacijų narių panašų arba analogišką reglamentavimą jau turi“, – kalbėjo ji.
„Neabejoju, kad ir NATO summito (susitikimo, – jarmo.net) metu Lietuva gaus tokių klausimų“, – apie LGBTQ+ porų santykių įteisinimą sakė J. Sejonienė ir priminė, kad Seime jau yra pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas.
Pasak politikės, komitetų išvados įstatymui yra palankios, bet iki Seimo salės projektas vis dar neateina. Ji teigė, kad dėl civilinės sąjungos projekto likimo bus diskutuojama su Seimo nariais.
Visuomenės požiūris pagerėjo
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė prabilo apie vis gerėjantį tautiečių požiūrį į LGBTQ+ bendruomenės teises.
„Situacija Lietuvoje rodo, kad požiūris visuomenėje keičiasi“, – sakė ji.
Anot jos, 2012 metų duomenimis, kas dešimtas gyventojas pritarė tos pačios lyties porų partnerystės įteisinimui. „Žvelgiant į skirtingas visuomenės nuomonės apklausas, akivaizdu, kad šis skaičius išaugo kelis kartus ir siekia bent 33 procentus, kai kurios apklausos rodo, kad palaikytojų skaičius yra artimas pusei šalies gyventojų“, – dabartinę situaciją apžvelgė J. Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė teigė, kad vis daugiau žmonių supranta, jog tos pačios lyties poros nusipelnė valstybės apsaugos bei pripažinimo.
„Tačiau, sakyčiau, kad jau tokia bjauria tradicija tampa, kad minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, bifobiją ir trasfobiją turime kalbėti apie stagnaciją LGBTQ+ teisių užtikrinimo Lietuvoje“, – sakė ji.
Spaudos konferencijoje buvo aptarti tarptautinės organizacijos „ILGA-Europe“ pristatyto LGBTQ+ žmogaus teisių žemėlapio 2023 metų rezultatai.
Lietuva, lyginant su praėjusiais metais, šiame žemėlapyje nukrito į 36 vietą tarp 49 Europos šalių, kai praėjusiais metais mūsų šalis užėmė 35 poziciją.
„Kol Lietuva stagnuoja, kitos valstybės, kad ir mažais žingsneliais, žengia į priekį֧“, – sakė J. Juškaitė.
Pasak jos, Lietuva visiškai neužtikrinta interlyčių asmenų teisių bei neapsaugo tos pačios lyties porų teisiškai. Tai lemia, kad šiose srityse „vaivorykštės“ indekse Lietuva nesurenka nė vieno balo.
„Kaip žinome, Seimo laukia svarbus sprendimas dėl Civilinės sąjungos įstatymo. Jo priėmimas galėtų ne tik formaliai panaikinti tuos bujuojančius nulius „vaivorykštės“ indekse, bet ir realiai prisidėti prie tos pačios lyties porų saugumo Lietuvoje“, – tikino J. Juškaitė.