Prieš metus viešojoje erdvėje nuskambėjo atvejis, kai parlamentaras Petras Gražulis iškoneveikė į Seimą atvykusius LGBTQ+ aktyvistus, kurie stebėjo Civilinės sąjungos įstatymo pateikimą. Prokurorai iki šiol atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Teisėsaugininkų atžvilgiu pasigirsta kritika dėl pernelyg ilgai atliekamo proceso. Lietuvos gėjų lygos (LGL) projektų vadovė Monika Antanaitytė „Žinių radijui“ teigė, kad paprastai ikiteisminiai tyrimai dėl neapykantos kalbos užsitęsia ir kitose bylose.
 |
| Generalinė prokuratūra | Jarmo.net nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Norėčiau pasveikinti žmones, kurie net ir susidūrę su neapykanta nesėdėjo nuleidę rankų, o kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad tas tyrimas būtų pradėtas, nes, deja, statistika rodo, jog dalis tokių atvejų apskritai lieka nepranešami“, – praėjusią savaitę, penktadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo LGL atstovė.
Ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kalbos, kai P. Gražulis LGBTQ+ aktyvistus Seimo koridoriuje vadino įžeidžiais žodžiais, pradėtas dar praėjusių metų birželį.
„Kalbant apie tyrimo terminus, aš galiu pakomentuoti, kad, deja, tyrimai užsitęsia ne tik šiuo atveju, bet ir užsitęsia ir kitais panašiais atvejais, tai negaliu traktuoti, kad čia yra per ilgas procesas ar per trumpas. Kita vertus, man labai svarbu, kad tyrimas nebuvo nutrauktas. Žinoma, jeigu jis bus nutrauktas, tikiuosi, kad bus imtasi procesinių veiksmų, bet šiuo atveju svarbu tai, kad jis nėra nutrauktas, kad teisėsaugos institucijos bando dirbti savo darbą“, – pridūrė M. Antanaitytė ir pabrėžė, kad neapykantos kalba, reiškiama viešo asmens, šiuo atveju – parlamentaro, yra pavojingesnė nei žmogaus, kuris slepiasi už klaviatūros ar kompiuterio monitoriaus.
 |
| Asociatyvi policija.lrv.lt nuotr. |
Neapykantos aukomis tampa pusė LGBTQ+ atstovų
„Žinių radijo“ laidos „Skaitmeninė karta“ vedėja Augustė Lyberytė atkreipė dėmesį, kad LGBTQ+ asmenų diskriminacija – itin paplitusi ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
„LGBT+ žmonės vis dar susiduria su priešiškumu, netolerancija ir neapykanta. Ir nors daugelyje šalių galioja tam tikras teisinis reguliavimas, o smurtas ir diskriminacijos kurstymas dėl seksualinės orientacijos ir pažiūrų yra pripažįstamas nusikalstama veikla, apklausos rodo, kad Europos Sąjungoje neapykantos nusikaltimų aukomis yra tapę maždaug pusė LGBT+ atstovų“, – konstatavo žurnalistė.
Nesijaučia saugiai
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės programos „Be etikečių" atstovė Simona Aukštulevičiūtė akcentavo, kad LGBTQ+ asmenys Lietuvoje iki šiol jaučiasi itin nesaugiai.
„Manau, labai stipriai priklauso nuo konkretaus konteksto. <...> Nepaisant to, kad daugelis žmonių pasirenka ignoruoti tą nesaugumo jausmą ir nesidairyti už kiekvieno kampo, bet to nesaugumo jausmo yra tikrai labai daug. Yra gana aišku pasikalbėjus ir su kitais LGBTQ+ bendruomenės nariais, kad mes nesijaučiame saugūs“, – „Žinių radijui“ komentavo S. Aukštulevičiūtė.
Jaučiasi paraštėse
Anot jos, negalima sakyti, kad visiškai nesprendžiamos LGBTQ+ bendruomenės problemos, bet situacija lieka sudėtinga.
„Žmonės daugiau veikia ir stengiasi šviesti visuomenę. Bet vis tiek tos problemos gerokai paraštėse ir visą laiką atsiranda kita problema, kurią visuomenė linkusi vertinti kaip svarbesnę. Visuomet, jeigu queer asmenys nusprendžia, kad laikas spręsti problemą, būna pasakoma – žinai, dabar ne laikas, yra didesnių problemų. Taip, pavyzdžiui, buvo dėl karo Ukrainoje pradžios“, – dėstė S. Aukštulevičiūtė.
„Dėmesys dėmesiui nelygu“
LGL projektų vadovė M. Antanaitytė sutiko, kad LGBTQ+ bendruomenės teisėms šiuo metu skiriamas didesnis dėmesys, tačiau esą pokyčiai stagnuoja.
„Dėmesys dėmesiui nelygu. Dėmesys nelygus praktiniams pokyčiams. Jeigu mes pažiūrėtume į europinį kontekstą, netgi kai kurios Balkanų šalys, siekiančios integracijos proceso į Europos Sąjungą, jau yra priėmusios tą pačią partnerystę, kuri, tiesa pasakius, Vakarų pasauliui jau seniai nebeįdomi – visi galvoja apie santuokos lygybę kaip tikrai adekvatų institutą ir užtikrinantį LGBTQ+ asmenų orumą“, – „Žinių radijui“ kalbėjo M. Antanaitytė.
Teigia, kad patiria diskriminaciją
Pasak jos, vertinant LGBTQ+ bendruomenės padėtį, svarbu dėmesį atkreipti ne tik į partnerystės institutą, bet ir valstybės pareigūnų reakciją į neapykantos nusikaltimus, taip pat translyčių asmenų teises.
„Europiniame kontekste mes atsiliekame. Kalbant apie neapykantą, tai neapykantą galima tarktuoti teisine prasme, galima traktuoti socialine prasme. Bet kaip ten bebūtų, neapykanta yra viena iš diskriminacijos formų“, – tikino LGL projektų vadovė.
M. Antanaitytė dėstė, kad paskutinis Pagrindinių teisių agentūros tyrimas, susijęs su LGBTQ+ teisių situacija Europoje, atskleidė, kad LGBTQ+ asmenys Lietuvoje labiausiai jaučiasi diskriminuojami lyginant su kitomis Europos šalimis.
„Tokia statistika tikrai nenuteikia labai pozityviai“, – tikino M. Antanaitytė.