Teisininkai kritikuoja teismo sprendimą neregistruoti partnerystės: teismai turi parodyti lyderystę sprendžiant ginčus

Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmetęs tos pačios lyties poros prašymą įregistruoti partnerystę, neparodė lyderystės, antradienį LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė VU Teisės fakulteto dekanas Haroldas Šinkūnas. Jis kritiškai vertino teismo sprendimą ir tikino, kad teismai turi parodyti daugiau lyderystės tais klausimais, kurių neišsprendžia politikai, bei turėti drąsos sprendžiant ginčus, o ne dangstytis tuo, jog nėra atitinkamo įstatymo. 

Asociatyvi Towfiqu Barbhuiya/pexels.com nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė tos pačios lyties poros prašymą įregistruoti partnerystę argumentuodamas tuo, kad nėra priimtas Civilinės sąjungos ar Partnerystės įstatymas. Be to, teismas neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą byloje Fedotova prieš Rusiją, kai buvo konstatuotas pažeidimas neįregistravus partnerystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas argumentavo, kad EŽTT byloje nebuvo išklausyta Rusija. 

Poros advokatas Aivaras Žilvinskas, žadantis sprendimą skųsti, sakė, kad toks argumentas jį gerokai nustebino.

Aivaras Žilvinskas | A.Didžgalvio/LGL nuotr.

„Taip, jis labai nustebino ir žinoma mes jį skųsime, bet žmonės, kurie bylinėjasi, tikisi, kad gali būti ir nepalankūs sprendimai. Bet šiuo atveju nustebino ne dėl paties rezultato, o dėl motyvų daug labiau“, – LRT RADIJUI kalbėjo jis.

VU Teisės fakulteto dekanas H. Šinkūnas, taip pat dalyvavęs laidoje, skeptiškai vertino argumentą, kad EŽTT neatsižvelgė į Rusijos poziciją.

„Aš šito teismo sprendimo argumento nesuprantu. <...> Turime suprasti tai, kad sprendimas buvo priimtas Rusijos byloje didžiosios kolegijos tuo atveju, kada Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, buvo pašalinta iš Europos Tarybos. Nepaisant to, didžioji kolegija – 17 Europos žmogaus teisių teismo teisėjų – tą ginčą išsprendė ir tas ginčas buvo išspręstas taip, kad Lietuva, kaip Europos Tarybos narė, kuriai privalomos Konvencijos nuostatos ir jų aiškinimas, kuris yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, privalėjo atsižvelgti į tai, kas sakoma Europos žmogaus teisių teismo sprendime“, – LRT RADIJUI sakė H. Šinkūnas.

Haroldas Šinkūnas | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

Pasak jo, dėl EŽTT sprendimo buvo pateiktos 4 atskirosios nuomonės, bet argumentų, kad „kažkaip buvo čia problemų su Rusijos pusės išklausymu, nei teismo sprendime, nei nė vienoje atskirojoje nuomonėje, kurios vienas iš autorių, beje, yra Rusijos teisėjas“ nebuvo.

„Aš nežinau, iš kur (Vilniaus miesto) apylinkės teismas šiuos argumentus surado“, – dėstė H. Šinkūnas.

Anot teisininko A. Žilvinsko, Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra teisus argumentuodamas ir tuo, kad negalima įregistruoti partnerystės, nes nėra priimtas Partnerystės ar Civilinės sąjungos įstatymas.

„Šiuo atveju teismas neteisus, nes taip būti negali. Visų pirma, Konstitucija visais atvejais taikoma tiesiogiai, spragų joje nėra. Visų žmonių teisės turi būti užtikrintos. Be to, partnerystės klausimas net nekelia konstitucinių problemų. Kitaip tariant, partnerystės sutartis yra teisėtai sudaroma laisva žmonių valia sutartis ir nė vienam įstatymui ji neprieštarauja“, – LRT RADIJUI sakė A. Žilvinskas.

Pasak poros advokato, tai, kas neprieštarauja įstatymams, negali būti ribojama. „Tai vien jau tuo pagrindu nebuvo jokių kliūčių tiesiog pripažinti, nes sudaryta viena eilinė teisėta sutartis“, – kalbėjo jis.

VU Teisės fakulteto dekanas H. Šinkūnas teigė, kad tai yra parlamento atsakomybė, kaip išspręsti partnerystės klausimą.

„Nepaisant to nenoro šį klausimą spręsti, anksčiau ar vėliau prie jo vis tiek teks grįžti ir kažkaip išspręsti“, – tikino jis.

Pasak H. Šinkūnas, Seimo nariams neužteks pasakyti, kad klausimo jie nespręs, nes nėra politinės valios. „Bet jeigu politinės valios nėra, tai čia yra kitas dalykas, į kurį mes privalome atkreipti dėmesį, ir aiškiai visuomenei pasakyti – nekaltinti teismus turime, o tiesiog turime suprasti, kodėl teismai tam tikrais atvejais būna drąsūs, o tam tikrais – nedrąsūs“, – aiškino pašnekovas.

Asociatyvi pexels.com nuotr.

Anot H. Šinkūno, skirtingai nei įstatymų leidėjai, „teismas neturi prabangos laukti“: spręsti ginčą reikia vadovaujantis proceso taisyklėmis, numatančiomis terminus.

„Ką galėjo padaryti teismas? Galėjo priimti palankų sprendimą. Parodyti lyderystę, kaip kažkada olandai teisėjai <...> priėmė sprendimą, įteisinusį eutanaziją. Ne Olandijoje parlamentas priėmė sprendimą, įteisinusį eutanaziją, o parlamentas tiesiog fiksavo tai, ką teismai jau ne vienoje byloje buvo sprendę. Ir čia panašiai buvo galima pasielgti. Analogijų buvo dėl asmens tapatybės dokumentų išdavimo. Nėra Lietuvoje situacija paprastai sureguliuota – teismai imasi lyderystės. <...> Neturi būti daroma taip, kad teismo sprendimas atmesti yra pagrindžiamas tuo esą nėra Partnerystės ar kokio kito šiuos santykius reglamentuojančio įstatymo“, – LRT RADIJUI kalbėjo H. Šinkūnas. 

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas viešojoje erdvėje yra pareiškęs, kad šio ginčo sprendimui užtenka ir to, kas buvo konstatuota KT, 2019 metais išaiškinusio, jog konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties pagrindu.

„Manau, kad visiškai teisus profesorius Žalimas dėl to, kad tikrai yra aiški Konstitucinio Teismo praktika: tiek 2011, tiek 2019 metais konstatuota, kad yra atskirti santuokų klausimai nuo visų kitų šeimos formų klausimų. Yra išaiškinta, kad kitos šeimos formos yra lyčiai neutralios ir čia nekyla jokių klausimų. <...> Galėjo (teismas) priimti vien tuo pagrindu, nereikėjo žiūrėti net į tarptautines praktikas ar konvencijas“, – sakė advokatas A. Žilvinskas.