Rudomanskis apie teismo sprendimą netenkinti vienalytės poros prašymo įregistruoti partnerystę: „Kyla abejonė, ar teisingumo Lietuvoje nediktuoja Rusija“

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį nusprendė netenkinti tos pačios lyties poros prašymo įregistruoti civilinę partnerystę.

Artūras Rudomanskis | LGL/A. Didžgalvio nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Prašymą atmetė, nes nėra įstatymo

Jarmo.net primena, kad anksčiau buvo pranešta, jog dvi tos pačios lyties poros kreipėsi į teismą siekdamos įregistruoti partnerystę, o dar viena pora ¬ santuoką.

Penktadienį sprendimą pirmojoje byloje paskelbusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė konstatavo, kad „nėra teisės akto, kuriuo vadovaujantis teismas <...> galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą“, viešojoje patikino Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowoslka.

Poros prašymas buvo atmestas, nes nėra priimtas Civilinės sąjungos įstatymas.

„Aiški indikacija Seimui prisiimti atsakomybę ir spręsti klausimą Seime, o ne siųsti savo piliečius į teismus einant per visas įmanomas instancijas“, – išplatintame viešame pareiškime tikino E. Dobrowolska.

Reikalingas politinis sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė, jog „Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, taip pat akcentuoja, kad Seimas (įstatymu leidžiamoji valdžia) privalo įstatymais ir kitais teisės aktais sureguliuoti visų rūšių šeimų teisinius santykius ir šeimos narių teises ir pareigas“. Sprendime nurodyta, kad Konstitucinis Teismas nenumato šios pareigos teisminei valdžiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime pažymėta, kad nors tarp valstybių stiprėja Europos konsensusas dėl tos pačios lyties asmenų sąjungos teisinio pripažinimo, ši tendencija sparčiai ryškėja tik pastarąjį dešimtmetį, todėl ši sritis vis dar laikoma tokia, kurioje valstybės turi vertinimo laisvę pasirinkdamos veiksmus, įskaitant įstatymo nustatytuosius. 

„<...> valstybės vis dar turi plačią vertinimo laisvę dėl užsienio valstybėje sudarytų tos pačios lyties asmenų santuokų pripažinimo; tai lieka sritimi, kurioje Europos konsensusas nėra pasiektas“, – teigiama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime. 

Pasak Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus, yra reikalingas „politinis sprendimas“ ir dėl „Civilinės sąjungos įstatymo projekto turi apsispręsti Seimas“

Rudomanskis: pareiškėjai turi „svarių argumentų

Trijų porų bylinėjimąsi inicijavusios Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininko Artūro Rudomanskio teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimu byloje Fedotova prieš Rusiją ir nurodė, kad šį sprendimą vertina „kritiškai“, nes EŽTT neišklausė Rusijos, todėl teismui kilo abejonių, ar EŽTT procesas buvo teisingas.

„Pagrįstai kyla abejonė, ar teisingumo Lietuvoje nediktuoja Rusija, – teigė A. Rudomanskis. – Lietuvoje neretai didesnė grėsmė yra ne priešiškos valstybės, o šalies visuomenės dalis, kuri mano esanti „aukščiau” už kitus bendrapiliečius ir siekia riboti piliečių lygiateisiškumą“

Pasak A. Rudomanskio, Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendimu turėjo galimybę įgyvendinti pokyčius, pavyzdžiui, įpareigoti registruoti partnerystės institutą ir atlaisvinti „dalį Seimo narių nuo tolimesnių gąsdinimų apie tai, kad partnerystė kažkaip sugriaus šalį“. 

A. Rudomanskio vertinimu, po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Lietuva lieka artimesnė ne Vakarų demokratijoms, kuriose vienalytės santuokos, partnerystės yra tapusios norma, o „teroristiniam Rusijos režimui, kur tokios šeimos yra žeminamos, nepripažįstamos ir nelygiateisės“.

A. Rudomanskis įsitikinęs, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas argumentavo, jog Seimas turi priimti Civilinės sąjungos įstatymą tam, kad klausimas būtų sureaguliuotas, byloje pareiškėjai turi „svarių argumentų, kad Seimas neįgalus išspręsti šią problemą, nes to nesugeba padaryti jau daugiau nei du dešimtmečius ir toliau delsia“.

„Taip pat svarbu pabrėžti, kad šiuo metu stalčiuose dūlantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas netenkina partnerystės siekiančių žmonių, nes jame niekaip nereglamentuota šeimos sąvoka, kuri yra esminis elementas partnerių teisėms ir įsipareigojimams“, – tikino A. Rudomanskis. 

Sprendimą skųs

Aivaras Žilvinskas | LGL/A. Didžgalvio nuotr.

Portalui jarmo.net susisiekus su porai, kurios prašymas buvo atmestas, atstovaujančiu advokatu Aivaru Žilvinsku, šis patikino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ketina skųsti. 

„Taip, skųsime, tikime, kad ir Lietuvos teismai gali būti nepriklausomi ir apginti žmogaus teises. Tačiau nerimą kelia tai, kad kartais teismai sprendimus argumentuoja nuorodomis į Rusijos poziciją“.