Mirė politikė, LGBTQ+ bendruomenės užtarėja Dalia Kuodytė

Amžinybėn iškeliavo Lietuvos istorikė, ilgametė Seimo narė Dalia Kuodytė.

Dalia Kuodytė | O.Posaškovos/lrs.lt nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

„Netekome LGBT bendruomenei Lietuvoje ypatingai svarbios asmenybės – žmogaus teisių gynėjos Dalios Kuodytės.

Dalios nuopelnai amžinai išliks LGBT teisių judėjimo Lietuvoje istorijoje“, – rašoma asociacijos LGL sekmadienį išplatintame pareiškime.

D. Kuodytė savo politinėje veikloje pasisakė už LGBTQ+ bendruomenės teises. Dar 2013 metais liberalė pritarė pozicijai, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas neišduoti leidimo „Baltic Pride 2013“ eitynėms Gedimino prospektu yra neteisėtas ir pažeidžia Susirinkimų įstatyme įtvirtintas nuostatas, skelbia naujienų portalas tv3.lt. Politikė tąkart ragino Seimo Žmogaus teisių komitetą įvertinti savivaldybės veiksmus.

Dalia Kuodytė | O.Posaškovos/lrs.lt nuotr.

2016 metais D. Kuodytė leidiniui „Lietuvos sveikata“ komentavo: „Aš ne tik pritariu eitynėms, bet ir pati jose žygiuosiu šeštadienį. Homoseksualūs žmonės turėtų nesislapstyti, o būti viešumoje ir kalbėti. Dauguma jų yra protingi, išsilavinę, daug pasiekę žmonės. Jie turi kalbėti apie savo problemas, pasirinkti patogiausias išraiškos formas. Kai visuomenė matys ir pažins, tai ir nuomonė pasikeis. Daugeliu atveju fobijos ir netolerancija pasireiškia, kai nepažįsti reiškinio ir tam tikros grupės žmonių. Tada atsiranda noras atsiriboti“. 

LGL/A.Didžgalvio nuotr.

Asociacija LGL 2017-ųjų birželį paskelbė, kad LGBTQ+ bendruomenės centre įteikti „Vaivorykštės dienų“ 2017 apdovanojimai už nuopelnus LGBTQ+ žmogaus teisių judėjimui Lietuvoje. Tais metais „Vaivorykštės dienų“ 2017 apdovanojimai skirti buvusioms Seimo narėms Marijai Aušrinei Pavilionienei ir D. Kuodytei.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu sekmadienį pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ dėl istorikės, 2008–2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo narės D. Kuodytės mirties.

„Dalia buvo kolegė, bendražygė. Ją prisimenu kaip labai principingą politikę, kovojusią už žmogaus teises. Tačiau pirmiausia ji buvo istorikė. D. Kuodytė viena pirmųjų ėmė moksliškai tyrinėti Lietuvos partizaninį judėjimą, buvo viena iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įkūrėjų, ilgą laiką jam vadovavo. Savo žinias ir mokslinius tyrinėjimus ji sudėjo į knygas, dokumentų rinkinius, visuomeniškai aktualią publicistiką, už kurią apdovanota A. Ramanausko-Vanago premija“.

Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, kolegas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

D. Kuodytė gimė 1962 m. sausio 21-ąją.

1969–1980 m. mokėsi Kauno 25-oje vidurinėje mokykloje. 

1982–1987 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

1987–1990 m. Kauno IX forto muziejaus mokslinė bendradarbė. 

1990–1997 m. Tremties ir rezistencijos muziejaus vadovė, istorinio žurnalo „Laisvės kovų archyvas“ vyriausioji redaktorė. 

1997–2008 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė, 2005–2007 m. Liustracijos komisijos pirmininkė.

2008–2016 m. LR Seimo narė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąraše.

2017–2020 m. Varėnos rajono savivaldybės darbuotoja. 

Nuo 2021 m. dirbo Varėnos rajono mero A. Kašėtos patarėja.

Paskelbė straipsnių apie ginkluotą pokario pasipriešinimą, knygų, dokumentų rinkinių, albumų bendraautorė, sudarytoja, redaktorė.