Ši savaitė kai kur minima kaip lesbiečių matomumo savaitė, tai sveikinu su mūsų švente! Su visa savaite!
 |
| Asociatyvi Felipe Balduino/pexels.com/ |
Lina Žigelytė
Humanitarinių mokslų daktarė
Tas, kurios prisijungia festivaliams arba tik Berlyne ir tada vėl į praeitį.
Ir tas, kurios neapsisprendžia, nes mes visada jūsų laukiam!
Kai kurioms vis nedrąsu pasivadinti, nors mūsų šaltiniai seniai žino. Tai bet sveikinu ir jus.
Ir tas, kurioms artimiau queer. Kam reikia supras, o kam nereikia nereikės aiškintis apie kvailus stereotipus. Ir man šita etiketė artima.
Ir kadangi Lietuvoje vis pasimato nesaugiai dėl trans ir nebinariškų žmonių besijaučiančių lesbiečių, ypač tarp tų, kurios skaito daug, o dar ir dėsto bei rašo ir šiaip turi nemažas platformas – labiausiai sveikinu tas mylimas lesbietes, kurios vis plečia, pučia šitos kategorijos ribas. Vaivorykštė – erdvus reiškinys, sutilpsim.
O dabar praktiški, patirtimi paremti patarimai:
- Būtinai raskite gerą, palaikančią gineklogę/ą. Tyrimai rodo, kad lesbietėms moterims yra didesnė rizika nei heteroseksualioms moterims sirgti krūties, gimdos kaklelio, kiaušidžių vėžiu. Ne iš gero gyvenimo. Būtinai reguliariai tikrinkitės.
- Panašiai su psichikos sveikata. Terapija yra gėris.
- Jūsų modeliai ir įkvėpimas gali būti iš daug kur. Prieš maždaug 10 metų galėjo atrodyti, kad vienintelis būdas turėti prasmingą gyvenimą yra dirbti nevyriausybinėje srityje, gal dar menuose arba edukacijoje. Rinka Lietuvoje viskam maža, atlyginimai šiose srityse taip pat šykštūs. Visi mano draugai, dirbantys žmogaus teisių srityje, yra nuolatinio padidinto streso zonoje. Kai jau lesbė, tai būtinai aktyvistė su transparantu gatvėje, bet niekada verslininkė savo kontoroje su geru kostiumu. Jokiu būdu. Paradoksalu, bet dirbdamos ne žmogaus teisių srityje ar edukacijoje galimai susilauksite net daugiau palaikymo sau (ne tik profesinio), taip pat ir finansinių resursų. Vien oru mes nemintam, o geros iniciatyvoms visada priims mūsų paramą.
- Pokyčiai gali gąsdinti, bet kaip sakė Octavia Butler, vienintelė išliekanti konstanta yra pokyčiai. Aš per pandemiją užvėriau JAV akademijos duris, kur 5 metus dėsčiau kursus apie medijų istoriją, vizualią kultūrą ir LGBTQ+ reprezentaciją. Nedaug dalykų įkvepia mane labiau nei 20 jaunų žmonių auditorijoje, pasiruošusių sužinoti daugiau apie LGBTQ+ gyvenimus, patirtis, globalias istorijas. Bet akademinė sistema turi savų trūkumų, kurie mane išvargino. Nuo pandemijos savo patirtimi padedu didelėms technologijas tobulinančioms komandoms strateguoti technologinius sprendimus. Nuo rudens dirbu didžiausiame ir seniausiame pasaulyje privačiame vėžio tyrimų centre. Kasdien kalbu su ambicingiausiais savo srity medikais, mokslininkais, bioinformatikais. Esu be galo privilegijuota, labiau nei kada jaučiuosi dirbanti prasmingą darbą.
- Apie savo sėkmingą karjerą rašau, nes man ne kartą buvo sunku rasti įkvepiančius modelius, kuriuose matyčiau save. Aš visai didžiuojuosi tuo, kas esu, kuo tapau, mane supančiais žmonėmis bei mano šeima. Nelengva būti lesbiete iš šalies, kurioje vos trys moterys viešai yra pasakiusios, jog myli moteris. Ne apie viską reikia apsiskelbti, bet heteroseksualai nuolat demonstruojasi. Ne visos jaučiasi saugiai išsiviešindamos, kad yra lesbietės, queer, biseksualios. Bet nedaug kas taip išlaisvina kaip savo istorijos, savo naratyvo pasakojimas savais žodžiais, pirmu asmeniu – net jei tas naratyvas painus, vingiuotas, ne visiems suprantamas.
Su švente, kurių mums niekada nebus per daug.
Susitiksime Vilnius Pride!
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net