Kas galvoje – tas kalboje. Kaip per kalbą siekti daugiau lyčių lygybės?

„Mergos terbos bezdalai, vyrai mūrai ąžuolai“, „skystakiaušis“, „didvyris“, „genijus“, „boba“, „nebūk boba/kaip boba“, „boba su kiaušiais“, „paleistuvė“, „būk vyras“, „vyrai neverkia“, „moteriški pliurpalai“, „vyro žodis“, „vištos smegenys“, „tokia graži mergaitė, o taip negražiai daro“. Kas bendro tarp mūsų kasdien vartojamų žodžių ir lyčių lygybės? Kalbos ir lytiškumo ugdymo ekspertės tvirtina, kad kalba – ilgamečių visuomenės nuostatų veidrodis, į kurį pasižiūrėti verta mums visiems.

Asociatyvi manoteises.lt nuotr.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, lygybe.lt

lygybe@lygybe.lt

Išvardintieji mūsų kalboje vartojami žodžiai atspindi, kokius vaidmenis priskiriame konkrečiai lyčiai, – sako su vaikais, jaunimu ir suaugusiais lytiškumo klausimus analizuojanti Vilniaus universiteto edukologijos doktorantė Akvilė Giniotaitė.

„Mūsų kalba puikiai atspindi mūsų su lytimis susijusią kultūrą. Kuriais žodžiais žeminame, kuriais ir už ką baudžiame arba paskatiname? Apie tai stengiuosi kalbėti minkštai, nes dauguma mūsų vartojame kalbą iš inercijos, nesusimąstydami, ką žodžiai ir jų visuma reiškia – ką mes kalbėdami konstruojame, atspindime. Svarbu save pastebėti, sustabdyti, paanalizuoti ir visa tai apmąsčius jau galima rinktis kitą žodyną“, – sako Akvilė Giniotaitė.

Akvilė Giniotaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Daugiausiai su jaunimu dirbanti lytiškumo ekspertė sako, kad jaunimo įsijautimas į diskusijas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek lyčių lygybės ir lygių galimybių klausimais yra kalbama namuose.

„Jaunimas jaučia daug šilumos ir empatijos LGBT temai. O lyčių lygybės temoje dar nedaug įsijautimo, jie dar norėtų palaikyti status quo. Sudėtinga su mokiniais diskutuoti lyčių lygybės temomis, nes dauguma dar visai neturi įpročio mąstyti apie lyčių klausimus ir suvokti jų svorio“, – dalinasi edukologė.

Kaip reaguoti į seksistinius juokelius

Seksistinius juokelius, laidomus darbo vietoje ar draugų kompanijoje, ji kviečia ne nuleisti juokais, o panaudoti diskusijai.

„Esame linkę gėdytis tokių temų, nuleisti galvą – nenorime eiti į diskusijas lyčių lygybės klausimais. Tačiau seksistiniai juokeliai – nemalonūs, nors ir tarytum tapę norma. Kaip reaguoti? Aš esu dialogo ir įsiklausymo šalininkė – suprasti, ką tas žmogus turi omenyje. Paprašyti paaiškinti, kodėl tai yra juokinga? Bandant paaiškinti neretai pasidaro akivaizdu, kad tas juokelis juokingas ne visiems, o gal net žeidžiantis. Velnias slypi detalėse – per konkrečias detales galime išplėtoti, kodėl tokių detalių (seksistinių juokelių, žodžių) visuma yra netinkama”, – pataria Akvilė Giniotaitė.

Veiksminga parodyti pavyzdžių, kodėl žodžiai žeidžia

Kalbininkė, Vilniaus universiteto profesorė Loreta Vaicekauskienė pabrėžia, kad kalba yra tik pasekmė.

„Kas galvoje – tas kalboje. Kalba tik parodo, ką manome viduje. Aišku, ilguoju laikotarpiu kalba irgi keičia mentalitetą“, – pastebi profesorė.

Loreta Vaicekauskienė | Asmeninio archyvo nuotr.

„Jei norime daugiau lyčių lygybės visuomenėje ir kad tai atsispindėtų mūsų kalboje – tai gali pasikeiti tik per mokyklą, kalbantis su vaikais apie įvairovę, problemas, toleranciją. Svarbu ne dresuoti žmones ar uždraudinėti kokius nors žodžius, bet tik rekomendacijos forma siūlyti labiau tinkamus išsireiškimus, paaiškinti ir parodyti pavyzdžių, kodėl žodžiai žeidžia“, – pataria Loreta Vaicekauskienė.

Socialinių tinklų istorijos sukuria užnugarį

Socialiniai tinklai, pasak jos, gali galingai pasitarnauti skleidžiant istorijas apie tai, kokią kalbos (pirmiausia – mąstymo) kultūrą norime formuoti ir kaip įnešti pusiausvyros girdint lyčių nelygybės kalbą. Žmonių pasakojamos istorijos, pavyzdžiui, apie tai, kaip moteris pakovojo už save, kai buvo diskriminuojama darbo rinkoje, pasak kalbininkės, sukuria stiprų užnugarį ir jas skaitantis žmogus jaučiasi ne vienas.

„Svarbu pats kalbėjimas apie mūsų vartojamą kalbą. Kalba yra žodžiai, etiketės, įvardijimai, o kalbėjimas yra diskusija apie nelygybės faktą, diskriminaciją, kaip kalba gali užgauti, ką mums kuris žodis sako, kaip mes jaučiamės vieną ar kitą pasakymą girdėdami“, – teigia Loreta Vaicekauskienė.

Pasak kalbininkės, žmonių kalbinis elgesys ir etiketas nuolat kinta kartu su visuomene. Inerciją kalboje – lengva pakeisti. Svarbiausia – stebėti savo kalbą.

Kūrybingas požiūris renkantis kalbos formas

Akvilė Giniotaitė pastebi, kad lietuvių kalba pati savaime gali būti seksistiška.

„Pavyzdžiui, turime žodį „genijus“, o „genija“ – ne. Juk genialumas neturėtų turėti lyties. Bet kalboje genialumui lytis priskirta. Ir ji yra vyriška“, – nejuokauja Akvilė Giniotaitė.

Pastebima, kad einant metams žmonių jautrumas lyčiai ir kitokie jautrumai, atsispindintys mūsų kalboje, keičiasi. Kalba ir kalbinis elgesys yra kūryba, kuria asmenys, grupės ir institucijos išreiškia pasaulio matymą ir jį keičia.

Lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė | Asmeninio archyvo nuotr.

„Mes galime rinktis kalbos formas, palaikančias lygybės, įvairovės ir įtraukties nuostatą. Ilgainiui vienos formos prigis, kitos išnyks, vienos bus įteisintos, kitos bus vartojamos tik paraštėse, be to, atsiras ir visiškai naujų formų. Jeigu norime vengti įlytintos kalbos – tam reikia mūsų sąmoningumo ir kūrybingumo“, – sako kasdien su lygių galimybių integravimo klausimais dirbanti ekspertė Vilma Gabrieliūtė iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.