Penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė tos pačios lyties poros prašymą įregistruoti partnerystę. Teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevski tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad nesant tos pačios lyties asmenų partnerystės teisinio reguliavimo egzistuoja teisinis vakuumas. Tuo metu bylą inicijavusios Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininko Artūro Rudomanskio teigimu, teismas galėjo pasinaudoti savo teise ir įpareigoti valstybės institucijas numatyti tvarką, pagal kurią ir tos pačios lyties poros galėtų registruoti partnerystę. VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas taip pat kritikavo sprendimą ir teigė, kad teismas turėjo ginti pareiškėjų konstitucines teises.
 |
| Dainius Žalimas | lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
J. Maciejevski laidoje svarstė, kad kadangi teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir, tikėtina, bus skundžiamas, tai – tik teisminio kelio pradžia.
Jis paaiškino, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino poros prašymo įregistruoti partnerystę.
„Pagrindinis motyvas buvo tas, kad įstatymo leidžiamoji ir teisminės valdžios atskirtos. Teisminė valdžia negali atstoti įstatymų leidžiamosios ir kadangi nėra tokio teisinio reguliavimo nustatyto, tai dėl tos spragos... Teismas negali užpildyti spragos savo sprendimu nustatydamas teisinį reguliavimą, dėl to atmestas tas pareiškimas“, – teismo motyvus išdėstė J. Maciejevski
Anot jo, partnerystės klausimas yra nereglamentuotas, todėl dabar egzistuoja teisinis vakuumas.
Trijų porų bylas, kuriomis siekiama įregistruoti partnerystę ir santuoką, inicijavusios Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas A. Rudomanskis portalui tv3.lt aiškino, kad tikėjosi, jog šioje byloje teismo sprendimas bus teigiamas, o ne neigiamas.
„Mes kaip tik tikėjomės, kad bus teigiamai nuspręsta, juolab, kad turime Civiliniame kodekse sureguliuotą partnerystės institutą, tik neturime tvarkos. Teismas galėjo pasinaudoti savo diskrecija šiuo atveju ir įtvirtinti, kad įpareigotų tą tvarką sureguliuoti. Įpareigotų valstybės institucijas. <...> Yra ir tarptautinė praktika, kuri iš esmės rodo, kad turėtų būti sureguliuoti partnerių santykiai, tame tarpe ir tos pačios lyties porų santykiai“, – dėstė A. Rudomanskis.
Pasak jo, diskusija apie partnerystę tęsiasi jau ne vienerius metus, buvo girdėti įvairūs argumentai: esą visuomenė dar nepribrendo, reikia palaukti, dabar ne laikas. „Aš manau, kad jau esame pribrendę kaip valstybė ir visuomenė, ir turime priimti tam tikrus sprendimus, kad būtų sureguliuoti asmenų santykiai“, – kalbėjo Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas.
Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ dalyvavęs VDU Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas itin kritikavo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
„Jeigu studentas parašytų tokius dalykus, jis neišlaikytų egzamino. <...> Toks įspūdis, kad teisėja, priėmusi šį sprendimą, nieko neišmano apie Lietuvos Respublikos Konstituciją, kadangi Konstitucijos 6-asis straipsnis sako, kad kiekvienas gali ginti savo teises remdamasis Konstitucija. Teismas atsisakė ginti asmens konstitucines teises. Pastebiu, kad neginčijama, jog tos pačios lyties asmenų poros turi būti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją traktuojamos kaip šeima. Tai teismas tuomet turėjo apginti jų konstitucines teises ir čia valdžių padalijimas niekuo dėtas, visiškai ne prie ko. Teismas yra ta institucija, kuri gina žmogų nuo valdžios savivalės arba šitoje vietoje nuo valdžios neveikimo, kadangi kažkokie įstatymai nepriimami. Tai dėl to kyla klausimų, ar apskritai teismas suvokia savo vaidmenį demokratinėje visuomenėje, kada jis nusiplauna rankas. Tokiu atveju žmogus lieka neapgintas, nes Seimas neišleidžia įstatymo, teismas nepriima sprendimų motyvuodamas tuo, kad Seimas neleidžia įstatymo. <...> Teismas atsisako vykdyti teismines funkcijas, būdingas demokratinių valstybių teismams“, – komentavo D. Žalimas.
Teisininkas itin kritikavo teismo sprendimą ir dėl to, nes jame kvestionuojamas Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, priimtas byloje Fedotova prieš Rusiją, kai buvo konstatuotas pažeidimas šalyje neįregistravus partnerystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė, kad nebuvo išklausyti Rusijos motyvai.
„Aš iš viso neprisimenu tokio precedento Lietuvos teismų praktikoje, kai Europos žmogaus teisių teismo didžiosios kolegijos sprendimą kvestionuotų apylinkės teismas ir dar tokiu absurdišku argumentu, kad neišklausyta Rusija. <...> Šiomis geopolitinėmis sąlygomis pagrindinė kritika Europos žmogaus teisių teismo yra būtent iš Rusijos, tai yra kad Konvencija savaime kaip ir gerai būtų, bet esą teismas per toli nueina su įvairiomis žmogaus teisėmis, tame tarpe ir LGBTQ+ teisėmis. Nežinau, man pasirodė toks sutapimas, reikia tikėtis, kad tai atsitiktinumas, bet kai matai, kad tame pačiame sprendime suabejojama jo verte, kad Rusija neva nebuvo išklausyta, nors ta pati Rusija šiaip nebendradarbiauja su teismu, tai minčių gali kilti visokių“, – kalbėjo D. Žalimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas J. Maciejevski atsisakė vertinti, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pasirėmė argumentu, jog EŽTT procese neva nebuvo išklausyta Rusija.
„Aš pats specialiai pasižiūrėjau tą sprendimą, orginalo kalba šiek tiek paskaičiau, tai kiek aš supratau, Rusijos Vyriausybė buvo pateikusi savo poziciją. Komentuoti negaliu, bet taip, (Vilniaus miesto apylinkės teismo) sprendime, be kita ko, buvo atsisakyta vadovautis tuo (EŽTT) sprendimu, nors tai aptakiai taip buvo, nes vis tiek pagrindinis motyvas, kaip sakiau, buvo tas, kad Seimo pareiga priimti įstatymą“, – aiškino J. Maciejevski.
Jis paragino susilaikyti nuo spaudimo aukštesnės instancijos teismui, kuriam greičiausiai bus apskųstas apylinkės teismo sprendimas.