Pirmasis balandžio mėnesio antradienis Amerikoje skaičiuoja jau dvidešimt trečiuosius metus, kai oficialiai šia diena yra pradedama mėnesį trunkanti iniciatyva – jos metu sutelkiamas dėmesys supratimo apie seksualinį smurtą sklaidai (Angl. Sexual Assault Awareness month, SAAM). Per visą laikotarpį nuo 2001 metų SAAM išaugo į pasaulinį judėjimą, o šiais metais pasiekė ir Lietuvą.
 |
Asociatyvi Owen Lystrup/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kampanija „Ne(si)teisink” siekiama atkreipti dėmesį į pagrindinius stereotipus, su kuriais susiduria nuo seksualinio smurto nukentėję asmenys, ir didinti pagalbos kreipimųsi skaičių, rašoma pranešime.
Nors praėjo ne trumpas laikotarpis, kol į Lietuvą atkeliavo aptariama iniciatyva, nepaisant to, tai nereiškia, jog toks poreikis iškilo tik dabar.
Seksualinis smurtas – kompleksinis reiškinys, galintis pasireikšti įvairiomis formomis, be to, yra tvirtai įsišaknijęs ir stigmatizuotas – dėl šios priežasties dažnai neatpažįstamas ar ignoruojamas.
Pasak „Ribologija“ bendraįkūrėjos Redos Jureliavičiūtės, Lietuvoje seksualinio smurto statistikos nėra, nes šia tema daroma labai mažai tyrimų: „Lietuvoje seksualinis smurtas skendi smurto šešėlyje, tačiau Europos Sąjungoje atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei 50% seksualinį smurtą patyrusių asmenų, jį patiria iš žmonių, kuriuos pažinojo. Seksualiai smurtauti gali būti draugai, kaimynai, gerai pažįstami žmonės, partneris ar šeimos nariai“.
Šiai temai vis dar trūksta dėmesio, trūksta informacijos apie tai. Negana to, seksualinį smurtą patyrę asmenys vis dar sulaukia visuomenės pasmerkimo ir kaltinimų.
Rugilė Butkevičiūtė teigia: „Visuomenės požiūriu, mergina pati kalta, kad rizikavo eidama į naktinį klubą, ir pasilikdama su vaikinais, o išprievartavimas yra tik pasekmė blogų moters sprendimų. Tokios situacijos vyksta nuolat, tik apie tai yra mažai kalbama, nes prievartos aukos jaučiasi pačios kaltos, dėl to nesikreipia nei į policiją nei papasakoja artimiesiems“
Susivienijusios žmogaus teisių organizacijos žengia svarbų pirmąjį žingsnį Lietuvoje visą balandžio mėnesį užpildydamos iniciatyvomis, skirtomis aktyviai plėsti visuomenės suvokimą apie seksualinę prievartą, šviesti asmenis bei bendruomenes apie tai, kaip galime užkirsti kelią seksualiniam smurtui bei palaikyti su juo susidūrusius asmenis.
Šis mėnuo yra svarbus laikas susiburti kaip bendruomenei ir spręsti rimtą seksualinio smurto problemą. Tačiau kaip ir kiekvienai socialinei iniciatyvai, taip ir šiai, yra itin reikšmingas visuomenės palaikymas, todėl žmonės kviečiami veikti proaktyviai – raginami sekti iniciatyvos organizatorius apie vykstančius renginius, juose dalyvauti ir nebijoti dalintis išsinešta žinute. Visuomenė kviečiama mesti iššūkį žalingam požiūriui ir įsitikinimams apie seksualinį smurtą, per ilgai užsibuvusiems stereotipams ir užkirsti kelią seksualiniam smurtui.
„Beveik pusė Lietuvos gyventojų pritaria teiginiui, kad mylėtis su vyru žmonos pareiga. Jei norime, kad šios nuostatos keistųsi, privalome investuoti į mokslu grįstą lytiškumo ugdymą, seksualinio smurto prevencija prasideda nuo savo lytinių organų pavadinimų žinojimo ir pagarbos savo ir kito asmens kūno integralumui”, – sako Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalja Kurčinskaja
Statistika:
- Europos Sąjungoje vykdyto tyrimo duomenims (FRA, 2014 m.), 1 iš 10 moterų nuo 15 m. amžiaus yra patyrusios kokią nors seksualinio smurto formą, 1 iš 20 tokio pat amžiaus moterų yra patyrusios išprievartavimą.
- 2021 metais Lietuvoje registruoti 291 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Toks duomenų neatitikimas rodo, kad Lietuvoje seksualinės prievartos tema nėra atpažįstama, o į institucijas besikreipiančių yra gerokai mažiau nei realiai nuo tokio smurto nukentėjusiųjų.
- Lietuvoje seksualinis smurtas tarp sutuoktinių vis dar nėra atpažįstamas kaip viena iš smurto formų. 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga.
- 2021 m. gimnazijose ir progimnazijose vykdyta apklausa „Lyčių stereotipai mokyklose“ parodė, kad 20 proc. merginų ir 39 proc. vaikinų mano, jog „kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“. 3 proc. merginų ir 10 proc. vaikinų sutinka, kad „kai mergina sako „ne“ lytiniams santykiams, tai gali reikšti „galbūt“ arba „taip“. Kitaip tariant, 1 iš 10 vaikinų nesustotų iš merginos išgirdęs „ne”.
- 2021 metais vykdyto tyrimo duomenimis (FRA, 2021m.) paaiškėjo, kad 51% moterų ir 33% vyrų seksualinį smurtą patyrė iš žmonių, kuriuos pažinojo. Tačiau Lietuvoje nuo seksualinių nusikaltimų artimoje aplinkoje registruotas tik 31 atvejis, kai tuo tarpu visų registruotų nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičius - 5801.
Kampanijos renginių programa: balandžio mėnesį skirtingose Lietuvos savivaldybėse vyks įvairūs renginiai, skirti seksualinio smurto prevencijai.
Kampanijos spalva: žalsvai mėlyna. Ši spalva naudojama pasaulyje kaip seksualinio smurto prevencijos spalva. Ji simbolizuoja pasitikėjimą ir gijimą.
Kampaniją įgyvendina: Dingusių žmonių šeimų paramos centras, kartu su VšĮ Ribologija ir prie kampanijos prisijungusiomis organizacijomis asociacija „Lygiai” bei Įvairovės ir edukacijos namai.
Kampaniją finansuoja: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Daugiau informacijos apie kampaniją arba informacija norint prisijungti: Arūnė Bernatonytė, tel: 867052725, el.paštas: centras2@missing.lt
Daugiau informacijos apie seksualinį smurtą: www.ribologija.lt ir www.missing.lt