Mentorė ir translyčių teisių aktyvistė Katya Felicia Martens sako – translyčiams vyrams ir moterims skirtos sveikatos paslaugos Lietuvoje iki šiol sunkiai prieinamos, o kartais dėl diskriminacinių reikalavimų išlieka nepasiekiamos.
 |
| Translyčių teisių aktyvistė Katya Felicia Martens | Volungės Aušros Griškonytės nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Taip ji kalbėjo vasario 17-ąją Nacionalinėje dailės galerijoje vykusiame renginyje „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje“.
Nusprendė būti savimi
„Norėčiau patikslinti – aš esu tiesiog moteris. „Translytė“ – tai būdvardis, kuris įvardija vieną mano savybių. <...> „Translytė“ reiškia, kad aš esu gimusi su lyties tapatybe, kuri skiriasi nuo mano biologinės lyties. Tai nėra mano sprendimas ar pasirinkimas. Aš tokia gimiau“, – pranešimo pradžioje prisistatydama ištarė K. F. Martens.
Rytų Vokietijoje gimusi aktyvistė teigė, kad prieš daugelį metų ir šioje vietoje translyčių asmenų situacija buvo panaši į Lietuvos šiandieninę padėtį.
 |
| Translyčių teisių aktyvistė Katya Felicia Martens | Ilonos Baniuševič nuotr. |
„Buvo labai mažai (apie tai) žinančių žmonių, ypač iš medikų profesionalų pusės. Aš neturėjau galimybės būti laisva. Turėjau 40 metų gyventi su ta problema – apsimetinėti, jog esu vyras: rytais atsikelti, apsirengti kaip vyras, visą dieną elgtis kaip vyras“, – išgyvenimais dalijosi ji.
Prieš 3 metus K. Felicia Martens nusprendė nebeapsimetinėti, o būti tiesiog savimi. Deja, tenka susidurti su vyraujančiu požiūriu, jog translytiškumas – tai liga.
„Daug žmonių, nežinančių, kas yra translyčiai žmonės, mano, kad jie apsisprendžia, tuomet priima sprendimą nuvažiuoti į Tailandą, atlikti operaciją ir grįžti kitos lyties. Deja, nėra taip lengva. Tam, kad translytis žmogus gautų prieigą prie atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų ir kad galėtų pakeisti savo vardą ir lyties įrašą dokumentuose, reikia praeiti ilgą ir sudėtingą kelią, kuris prasideda nuo psichiatro diagnozės“, – kalbėjo K. Felicia Martens
Lietuvoje vadinamasis transseksualumas yra oficialiai įvardijamas kaip psichikos sutrikimas.
„Sutrikimas, kurio išties nėra. Prieš 4-erius metus Pasaulio sveikatos organizacija vienareikšmiškai pakeitė ligų katalogą“, – akcentavo pranešėja.
Minėtame naujausiame ligų kataloge transseksualumo neliko, tačiau Lietuvoje šia praktika iki šiol nesivadovaujama.
 |
| Asociatyvi Karollyne Hubert/unsplash.com nuotr. |
„Turime eiti pas psichiatrą. Tai pirmas žingsnis, – apie tai, kaip Lietuvoje translyčiai asmenys keičiasi dokumentus, kalbėjo K. Felicia Martens. – Tuomet laukia teismas, kad būtų galima pasikeisti vardą, po to lankomės Metrikacijoje, „Sodroje“, Registrų centre, bankuose, keičiami dokumentai, sutartys... Ką tai reiškia? Čia yra ilgas procesas. Aš po beveik 3 metų šito proceso dar nebaigiau. Ir kaskart reikia „coming out'inti“ (atskleisti savo tapatybę, – jarmo.net): pasakyti, kad aš buvau vyras, dabar esu moteris, prašau pakeisti mano dokumentus“.
Be kita ko, bet kokiai chirurgijos procedūrai atlikti būtina pateikti psichiatro diagnozę, nors netranslyčiai asmenys jokios pažymos turėti neprivalo, kalbėjo translyčių teisių aktyviste.
„Visi galvoja apie kažkokią vieną operaciją, bet mes pradedame nuo hormonų terapijos. Jie brangiai kainuoja – 360-600 eurų per metus – bet čia yra palyginti menkniekis su tuo, kokias kitas procedūras reikia atlikti. <...> Kiekvienąkart reikia turėti psichiatro diagnozę, visokius kitus dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu aš noriu pakeisti savo nosį, padaryti ją moteriškesne, aš turiu apsilankyti pas plastikos chirurgus. Bet kuri moteris gali tai padaryti, sumokėti pinigus ir viskas. Bet aš turiu parodyti psichiatro diagnozę“, – sakė K. Felicia Martens.
 |
| Translyčių teisių aktyvistė Katya Felicia Martens | Asmeninio archyvo nuotr. |
Jeigu nori pagalbos – reikės išsiskirti?
Lietuvoje, anot jos, nėra daugybės translyčiams asmenims reikalingų paslaugų. Tik prieš kurį laiką labai ribotomis sąlygomis buvo patvirtinta hormonų terapija.
„Labai sunku šitą gauti. Iki tol mes gyvenome pilkojoje zonoje, mums suteikdavo tas paslaugas privatūs gydytojai. Labai mažai (gal 3-4) psichiatrų turime Lietuvoje, kurie išrašo diagnozes, kad būtų galima suteikti tas paslaugas pas privačius gydytojus“, – kalbėjo pranešėja.
Pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą įsakymą, praėjusiais metais buvo patvirtinta „lyties tapatumo sutrikimo diagnozavimo ir gydymo tvarka“
„Pagal šį įsakymą mums teikiama psichologinė, psichiatrinė pagalba, taikoma hormonų terapija. Deja, labai mažai ligoninių ir klinikų teikia šias paslaugas. Faktiškai tik 3-io lygio. Ir mes turime pavyzdį. Turime modernią kliniką, kurioje dirba protingiausi medikai – Santaros. Ir štai čia prasideda žmogaus teisių pažeidimai, nes (pagal tvarką) yra parašyta, kad (paslaugos teikiamos) tik nesusituokusiems pilnamečiams asmenims. Jeigu tu nori gauti tas paslaugas, tu turi išsiskirti, atsisakyti savo šeimos, savo vaikų. Ir tu niekada nebegalėsi susituokti, nes kitaip tu prarasi teisę į šias paslaugas.
Be to, paslaugas galima teikti tik pilnamečiams asmenims. Vaikams mes padėti negalime. Tai yra uždrausta Lietuvoje. O juk būtent jie praeina tą brendimo laikotarpį iki 18-kos metų, kuris yra pats skausmingiausias, kai tu matai, kaip tavo kūnas keičiasi ne į tą pusę“
Šią situaciją pakomentavo ir Santaros klinikų atstovai.
„Santaros klinikos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, jog teisę medicininiu būdu savo lytį pakeisti turi tik nesusituokęs pilnametis asmuo ("Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pasikeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma"), Santaros klinikos teikti lyties keitimo paslaugas susituokusiems asmenims teisės neturi“, – teigiama Santaros klinikų komunikacijos tarnybos atsakyme raštu.