„Turime bene vieną pirmųjų atvejų Lietuvoje, kai garsiai tautą nuo homoseksualumo gelbėjantys politikai, pasirodo patys esantys tie, nuo kurių gelbėja kitus“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, komentuodama į viešumą iškilusius skandalingus faktus apie Remigijui Ačui paskelbtą nuosprendį dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu.
 |
| Remigijus Ačas pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu | Jarmo.net koliažas (O.Posaškovos/lrs ir unsplash.com nuotr.) |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Buvęs Seimo narys ir prezidento Rolando Pakso patarėjas Remigijus Ačas už pinigus siekė seksualinių santykių su jo vadovaujamoje bendrovėje nelegaliai dirbusiu nepilnamečiu jaunuoliu, skelbia naujienų portalas delfi.lt
Teisėsaugai politikas prisipažino, kad už pinigus jaunuoliui siūlė pamasturbuoti jo lytinį organą. R. Ačas, praneša žiniasklaida, siuntė paaugliui nepadorias žinutes. Tiek nepilnametis, tiek buvęs politikas ir verslininkas apie tai liudijo teisme.
Tam, kad niekam neprasitartų apie siekį lytiškai pasantykiauti, buvęs partijos „Tvarka ir teisingumo“ narys R. Ačas paaugliui sumokėjo 3 tūkst. eurų, tačiau, kaip rašo 15min.lt, ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai ir šį tyrimą kontroliavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nesutiko baudžiamojo proceso nutraukti.
Teismas konstatavo, kad yra įrodyta, jog R. Ačas pasikėsino tenkinti lytinę aistrą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, bet R. Ačas siekia, kad verdiktas baudžiamojoje byloje būtų peržiūrėtas.
Nuteisto politiko skundas dar nėra išnagrinėtas, bet yra priimtas.
Žmogaus teisių aktyvistė J. Juškaitė teigia, kad R. Ačas yra „vienas iš vadinamojo Nepilnamečių apsaugos įstatymo palaikytojų“.
Šis įstatymas kitaip vadinamas „gėjų propagandos“ draudimu – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme galioja prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreipta norma, kad „neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama“ tokia viešoji informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Tokia norma įsigaliojo 2010 metų kovo 1-ąją.
J. Juškaitė taip pat prisiminė, kad po 2010 metais įvykusių pirmųjų LGBTQ+ eitynių Vilniuje, R. Ačas esą „bandė daryti spaudimą teismams, kai kartu su Seimo narių grupe kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kad pastaroji iškeltų drausmės bylą teisėjams, kurie leido rengti eitynes“.
Anot jos, taip R. Ačas rinkosi politinius taškus kurstydamas homofobiją, bifobiją ir transfobiją.
„Ačas pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
Paprastai tariant, p. Ačas pripažintas kaltu dėl bandymo išprievartauti nepilnametį. Nepilnametis buvo jaunuolis iš neturtingos šeimos.
Nepažįstu jaunuolio, bet tai, ką jis patyrė, neturėjo nutikti. Palaikymas ir dėkingumas, atradus jėgų kovoti už save ir tai, kad tokie asmenys kaip p. Ačas neišsisuktų“, – penktadienį feisbuko paskyroje rašė J. Juškaitė.
