Ar įsivaizduoji, kaip atrodytų tavo gyvenimas, jei negalėtum laikyti mylimo žmogaus už rankos?
 |
| Asociatyvi Stanley Dai/unsplash.com nuotr. |
Rugilė Butkevičiūtė
lyčių lygybės ekspertė
„Pamenu, kai buvau paauglė, pirmą kartą atėjusi į šią erdvę pasijaučiau priimta, pasijaučiau priklausanti, nes tiesiog ramiai galėjau valgyti picą ir laikyti savo merginos ranką“
Dar 2018 m. nuvykusi į JAV pirmą kartą išgirdau apie šalia vardo naudojamus įvardžius (angl. pronouns): jis/jie, ji/jos, jie. Tada supratau, kad jie reikalingi tam, kad visi žmonės galėtų būti vadinami taip, kaip jie to nori. Taip pat supratau tą, kad negali pagal išvaizdą pati nuspręsti žmogaus tapatybės ir identiteto, geriausia ne preziumuoti, o paklausti.
Nuo mažens labai mylėjau žmonės, buvau tas naivus vaikas (gal dar esu), kuris galvojo, kad visi tiesiog galime gyventi draugiškai.
Pyktis yra galinga energija, ją nukreipus tinkama linkme galima padėti žmonėms. Visi daugiausia dėmesio sulaukę mano įrašai buvo parašyti pasipiktinus vienu ar kitu reiškiniu, visuomenėje pokyčiai vyksta, kai pykstame, bet nukreipiame tą energiją pokyčiams.
Pyktis yra galinga energija, ją nukreipus netinkama linkme mes žeminame ir skaudiname kitus žmones tik dėl to, kad patys jaučiamės nesaugūs arba iš vis nežinome kas esame. Netinkama linkme nukreiptas pyktis griauna viską savo kelyje, kaip užsispyręs, visiškai nevaldomas ir neracionalus žvėris porceliano parduotuvėje. Po jo lieka daugybė sužeistų kartų, o tai veikia mūsų visuomenę.
40 proc. trans žmonių susiduria su savižudybės rizika. Ši rizika sumažėja iki 7 proc, jei jų gyvenime yra nors vienas juos palaikantis žmogus. Baisimės savižudybės statistika, bet nenorime priimti žmonių taip, kaip jie nori būti priimti.
Jei tai, kaip kitas žmogus jaučiasi ar tai, ką kitas žmogus myli, kažkaip kenkia tavo „moteriškumui“ ar „vyriškumui“ ir kad juos gintum jauti poreikį gintis, deja, manau, tiesiog nežinai, kas esi ir ko nori gyvenime. O gal jauti nuoskaudą, kad tavęs nepriėmė, todėl nenori priimti kitų. Galų gale, blogai kažkas yra su tavimi, ne su kitais žmonėmis, kuriuos tu nori keisti.
Nesuprasiu, kodėl tau turi skaudėti tai, kad kitas žmogus nori laidoti savo vardą, nes nesijaučia su juo gerai, jei kitas žmogus nori keisti kūną, nes esamas jį dusina, jei kitas žmogus nori mylėti, mylėtis, tuoktis, auginti vaikus.
Autentiškumas yra didžiulė pridėtinė vertė mums visiems, nes bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs pažeidžiamiausi jos nariai.
Ar esam iš tikrųjų stiprūs/ios ar tik apsimetam?
Ar galime būti iš tikrųjų stiprūs ir turėti drąsos priimti autentiškumą?
Ar galime diskutuoti išlaikant pagarbią nuomonę ir išklausant kitą pusę bei neriant gilyn į argumentus?
Ar iš vis mokame diskutuoti vieni su kitais suprantant, kad ne kiekviena diskusija turi vesti prie to, jog įtinkintum kitą pusę savo argumentais?
Jei išmokome naudotis telefonais, kurių anksčiau nebuvo, rašyti laiškus kompiuteriu, o ne plunksna, pasauliui einant tolyn tikrai galime išmokti gyventi palaikančioje bendruomenėje ir priimti bei gerbti kitus neatimant teisės būti.
Pabaigai. Net jei nesupranti, net jei niekada nesuprasi, pagarbai nereikia supratimo.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net