Įdomu, apie kokią laisvę svajojo už ją tuomet kovoję homoseksualūs žmonės? Kokios jos tikėjosi moterys?
 |
| Asociatyvi Jono Abukausko/unsplash.com nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė, rašytoja
jurate.griskenaite@gmail.com
Tikrai niekas tuomet net negalėjo pagalvoti, kad dabar taip mušimės už teisę žeminti savo artimą dėl jo kitoniškumo arba prilyginsime moterį vaikui, nesugebančiam priimti su jos kūnu, sveikata ir gyvenimu susijusių sprendimų. Laisvė tuomet buvo visų ir kiekvieno viltis gyventi oriai, be baimės, siekiant savo svajonių, kuriant savo laimę, renkantis savo kelią. Svajojome apie gyvenimą tokiame pasaulyje, kuriame visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.
Dabar gi girdime sakant, kad mūsų laisvė turi keistą kartelę, skirtą lupti per kuprą visuomenės narius, kurie, žiūrint istoriškai, tik visai neseniai pradėjo jausti laisvo ir oraus gyvenimo skonį. Mums kažkodėl bandoma įteigti, kad norėdami patys būti laisvi, turime į nelaisvę įbrukti ir kamuoti kitus, kad neva nuo šitos aukos ir kančios priklauso visos Vakarų civilizacijos likimas. Neva kiekvienam žmogui suteikdami galimybę gyventi oriai ir naudotis visiems lygiomis neatimamomis teisėmis, mes atmetame patį Dievą.
Klausantis tokių kalbų sunku nepastebėti, kad kažkur visoje šitoje migloje išsitrina riba tarp taip kalbančiųjų valios ir Dievo valios. Sakoma, kaip Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, taip žmogus susikuria savo dievą pagal save. Būtent tuomet ir pradeda labai drąsiai kalbėti to dievo vardu apie to dievo valią, bauginti ir net grasinti, visiškai pamiršęs paties Kūrėjo giliai kiekviename žmoguje įsodintą pasirinkimo laisvę – esminę tikėjimo sąlygą. Nes be laisvos valios – per prievartą – tikėjimas yra neįmanomas.
Dievas žmogaus neverčia tikėti. Deja, žmogus be prievartos niekaip neišsiverčia. O didžiausioje bejėgystėje, kai iš rankų ima slysti galios ir valdžios svertai, jis visuomet iš kišenės išsitraukia pagal savo paveikslą sukurtą dievą – prievartos, kančios ir neapykantos stabą, kurio reikalaujama auka įžiebia tokią kaitrią ugnį, kurioje pats galiausiai ir pražūva.
Kartelės laisvei tikrai negalima nuleisti, nes jos ne visi dar sulaukėme, nes kažkodėl vis dar galvojame turį teisę ją atimti iš artimo savo, kurį už rankos laikėme Baltijos kelyje, šalia kurio stovėjome mitinguose, kartu budėjome ir kovojome. Laisvę iškovojome tam, kad ją turėtų kiekvienas.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net