Tam, kad išeitų iš spintos (arba kitaip tariant – atskleistų savo seksualinę orientaciją), jaunuoliai turėtų jaustis finansiškai saugiai ir turėti socialinį palaikymą. Taip pat svarbus yra noras nebesislėpti bei drąsa patiems pažinti save ir leisti tą padaryti aplinkiniams. Taip teigiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentės Saulės Eidukevičiūtės atliktame tyrime, su kuriuo susipažino jarmo.net
 |
| Asociatyvi Christian Erfurt/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Darbe analizuojama, kokias patirtis išgyvena homoseksualūs jaunuoliai, atskleisdami kitiems savo seksualinę orientaciją.
S. Eidukevičiūtės tyrime dalyvavo 6 jaunuoliai: 4 vaikinai ir 2 merginos. Tyrimo dalyvių amžius siekė nuo 20 iki 26 metų.
Atsiskleidžia vis dažniau
S. Eidukevičiūtė portalui jarmo.net teigė, kad nors Lietuvoje dalis visuomenės išlieka priešiškai nusiteikusi prieš LGBTQ+ bendruomenę, vis daugiau homoseksualių jaunuolių ryžtasi atskleisti savo seksualinę orientaciją.
Anot jos, FRA tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvoje 75 proc. homoseksualių žmonių pirmą kartą kažkam atsiskleidžia būdami 10–24 m. amžiaus. „Šiame amžiaus tarpsnyje žmogui svarbu išsiaiškinti savo identitetą, kurti romantinius santykius bei įsitvirtinti visuomenėje, ką gali apsunkinti visuomenės normų neatitikimas“, – tikino S. Eidukevičiūtė.
 |
| S. Eidukevičiūtė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Abejoja savo homoseksualumu
Kaip pastebima pačiame S. Eidukevičiūtės tyrime, prieš atsiskleisdami homoseksualūs jaunuoliai pereina įvairius etapus, kol pasiekia savo seksualinės orientacijos suvokimą ir priėmimą: neretai jie neigia savo orientaciją arba priešinasi homoseksualumui.
„Aš nesupratau tos minties, nes man turėtų patikti merginos, bet kodėl man patinka tas berniukas?“ – kalbėjo tyrime dalyvavęs Tomas (vardas pakeistas).
„Kažkaip jaučiau, kad kažkas ne taip, bet galvojau surasiu tą vaikiną man skirtą. Galvojau, kad nesutikau dar“, – pasakojo tyrimo dalyvė Evelina (vardas pakeistas).
Be to, jaunuoliai taip pat susiduria su abejonėmis dėl savo seksualinės orientacijos.
„Siekdami aiškumo, šie jauni suaugusieji nori geriau pažinti save. Savęs pažinimas ir savo seksualinės orientacijos tyrinėjimas gali vykti ir per romantinius santykius. Tuomet jaunimui galiausiai kyla suvokimas apie savo homoseksualumą“, – apibendrino S. Eidukevičiūtė.
 |
| Asociatyvi Mercedes Mehling/unsplash.com nuotr. |
Jaučia diskriminaciją
Tyrime taip pat teigiama, kad gyvendami netolerantiškoje visuomenėje, homoseksualūs asmenys dažnai susiduria su diskriminacija. „Ji gali apimti neigiamą aplinkinių požiūrį į homoseksualius žmones, diskriminacijos patyrimą, netoleranciją artimoje aplinkoje, stereotipus ir homofobiškas nuostatas apie homoseksualius žmones, kurias homoseksualūs jauni suaugusieji gali perimti iš visuomenės. Gyvenimas tokioje nepalankioje aplinkoje gali lemti vienišumą, atskirties, izoliacijos jausmus bei suicidines mintis ar net bandymus nusižudyti“, – rašoma S. Eidukevičiūtės darbe.
Portalui jarmo.net S. Eidukevičiūtė kalbėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pastebėjo nemažai diskriminacijos prieš LGBTQ+ bendruomenę apraiškų: vyko „Šeimos gynimo maršo” protestai, nukreipti prieš lyčių bei LGBTQ+ bendruomenės lygias teises visuomenėje.
„Pačiai teko išgirsti priešiškų pasisakymų apie šiuos žmones, socialiniuose tinkluose suaktyvėjo asmenys, reiškiantys neigiamą savo nuomonę apie LGBTQ+. Buvo pikta matyti, su kokia atvira netolerancija ir stigmatizavimu net ir dabar susiduria neheteroseksualūs žmonės Lietuvoje. <...> Tokios neigiamos visuomenės nuostatos privertė mane susimąstyti ir su kiek daug išbandymų savo gyvenime susiduria LGBT+ bendruomenės nariai. Kiti žmonės, patys su tuo nesusiduriantys, dažnai net nežino apie šiuos sunkumus bei neįvertina, kiek visko turi pereiti žmogus vien dėl to, kad jo seksualinė orientacija nėra tradicinė. Vienas iš šių išbandymų – savo seksualinės orientacijos atskleidimas. Tai yra itin svarbus žingsnis kiekvieno homoseksualaus asmens gyvenime, galintis paveikti homoseksualių žmonių asmenybės vystymąsi, jų santykius“, – tikino S. Eidukevičiūtė.
 |
| Asociatyvi Cory Woodward/unsplash.com nuotr. |
Bijo būti atstumti ir prarasti finansinį palaikymą
Atskleisdami savo orientaciją, jaunuoliai jaučia baimę būti nepriimti.
„Aš bijojau juos prarasti, bet aš tikrai branginau tuos žmones ir man viskas buvo okay, tik bijojau dėl jų reakcijos“, – kalbėjo tyrime dalyvavusi Evelina.
„Man strigo žodžiai gerklėje, buvo labai stiprus nerimas, jaučiau baimę, kad būsiu atstumtas, kad išvadins mane iškrypėliu, nusivils manimi kaip sūnumi“, – atvirai išgyvenimais dalijosi Jokūbas (vardas pakeistas).
Tyrimo dalyviams išeiti iš spintos trukdė baimė, kad jie bus atstumti, įskaudinti, praras savo tapatumą ar neišpildys kitų lūkesčių. S. Eidukevičiūtė priėjo išvados, kad „nuo atsiskleidimo sulaikyti gali ir baimė nuvilti artimus žmones, prarasti juos arba jų tarpusavio santykius, kokie jie buvo iki tol, taip pat baimė būti supaprastintam iki savo seksualinės orientacijos ir nuvertintam“.
Tyrimo dalyviai taip pat atskleidė jautę nerimą, kad jeigu atsiskleistų savo tėvams, tai prarastų jų finansinę paramą.
„Tai būtent ta baimė, <...> nes aš tuo metu buvau priklausomas finansiškai nuo savo augintojų, <...>“, – sakė tyrimo dalyvis Jokūbas.
Tyrime dalyvavusieji netgi svarstė, ar verta išsaugoti gerą savo savijautą atsiskleidžiant, jeigu bus prarandamas tėvų finansavimas, būtinas išgyvenimui.
„<...> ir tiesiog negaliu numatyti tolimesnių veiksmų, esu finansiškai priklausomas nuo tų asmenų – reikia palaukt. Reikia svert dalykus. Psichologinė sveikata nuo to kenčia, bet ant kiek tu galėsi finansiškai išgyventi“, – aiškino Gabrielius (vardas pakeistas).
S. Eidukevičiūtė tyrime akcentavo, nors savo seksualinės orientacijos slėpimas gali būti žalingas psichologinei sveikatai, labai svarbu ir užtikrinti savo finansinį saugumą.
 |
| Asociatyvi Andrew Neel/unsplash.com nuotr. |
„Viskas daro tave kaip paribio žmogų“
Kita priežastis, kodėl homoseksualus jaunimas vengia atsiskleisti, yra heteronormatyvumas mūsų visuomenėje. Tyrimo dalyviai dalinosi savo patirtimis, kuomet jų homoseksualumas jiems patiems atrodė nepriimtinas, nes viskas, ką jie girdėdavo iš savo aplinkos, buvo apie heteroseksualius santykius.
„<...> tai – sunku, sunku save matyt tokį, koks esi, kada visa aplinka, visos tradicijos, viskas daro tave kaip paribio žmogų“, – dėstė Povilas (vardas pakeistas).
Tyrimo dalyviai pasakojo, kad jie susiduria su tėvų įsivaizdavimu, kokie turėtų būti jų santykiai.
„Mama visada sakydavo, kad dukros į namus parneša anūkus, o sūnūs išneša anūkus pas savo žmonų (šeimas). Nu tai žodžiu, kad aš vienintelis tas šansas jai gaut anūkus, kuriuos ji dažniau matytų. Tai žodžiu, tai toks jausmas, kad mamai sugriaunu kažkokias čia svajones“, – kalbėjo tyrime dalyvavusi Gabija.
Patiria nepriėmimą
Kai kurie tyrimo dalyviai pasakojo, jog artimieji, sužinoję apie jų homoseksualumą, staiga nustojo domėtis jų santykiais.
Gabija prisiminė: „<...> kai pasisakiau, kurį laiką niekas nieko neklausė, kur seniau klausdavo: „Tai gal koks vaikinas patinka? Tai gal su kuo susitikinėji?“. Ir kurį laiką buvo nustoję to klausti, tiek mama, tiek broliai, kas atrodė: „Nu čia jau tavo dalykai, jau pasilik sau“ ir nebeklausdavo“.
Apie homoseksualumą vengia šnekėti ne tik tėvai, bet to nedaro ir patys vaikai, norintys palaikyti gerus santykius su tėvais.
„Mes neliečiam tos temos, mes neinam prie tos temos. <...> Tiesiog ta pagarba tėvams neleidžia liesti tam tikrų temų“, – tikino Tomas.
Dauguma tyrimo dalyvių papasakojo apie patirtis, kuomet šeima įskaudino juos. Jaunuoliai dalijosi, kad patyrė skausmingas pirmines reakcijas į savo seksualinės orientacijos atskleidimą.
„Atėjo mama, apkabino, pasakė viskas gerai, kas yra, kas tau ant širdies guli. Aš prisipažinau ir tą momentą mama tiesiog mane paleido iš rankų, atstūmė ir pasakė; „Aš neturiu tau ką pasakyti“ ir išėjo iš kambario“, – kalbėjo Tomas.
Taip pat homoseksualūs jaunuoliai pripažino, kad buvo spaudžiami kuo mažiau reikštis, nesakyti kitiems nieko apie savo seksualinę orientaciją, viešai neparodyti savo santykių su tos pačios lyties partneriu.
„Galima daryti prielaidą, kad toks tėvų prašymas kyla iš baimės dėl vaikų saugumo, žinant, kad visuomenėje homoseksualūs santykiai nėra toleruojami“, – tyrime svarstė S. Eidukevičiūtė.
Išsilaisvinimas numetus paslapties skydą
Nepaisant to, kaip pabrėžė S. Eidukevičiūtė, savo seksualinės orientacijos slėpimas nuo artimų žmonių gali turėti įvairių neigiamų pasekmių homoseksualiems jaunuoliams. Visų pirma, tokios svarbios savo tapatybės dalies nutylėjimas ir dangstymas meluojant gali labai slėgti jaunuolius, kelti jiems nerimą, stresą, paveikti jų santykius su artimaisiais.
S. Eidukevičiūtės tyrime nemažai dalyvių atskleidė pajutę malonius jausmus, kilusius po seksualinės orientacijos atskleidimo.
„Man tiesiog akyse, atrodo, šviesiau pasidarė. Aš svorio numečiau, pradėjau sveikai gyventi, norėjau tiesiog daryt dalykus“ – tikino Gabija.
„Bet su kiekvienu žmogum ta našta palengvėja. Vis lengviau ir lengviau pasakyt. Nors kiekvieną kartą žmogui, kuris tampa tavo draugas, pasakyt vis tiek yra sunku. Bet kiekvieną kartą vis lengviau ir lengviau“, – pasakojo Gabrielius.
Tyrime S. Eidukevičiūtė padarė išvadą, kad palengvėjimas aplanko iš karto atsiskleidus ir turi įtakos geresnei savijautai, o homoseksualumo slėpimo našta su kiekvienu atsiskleidimu tampa vis lengvesnė.
Tyrime pabrėžiama, jog kad ir koks sunkus būtų seksualinės orientacijos atskleidimas, tą padarius dažnai aplanko labai pozityvūs išgyvenimai: palengvėjimo jausmas, ramybė, laisvė ir galimybė būti atviram. „Taip pat, tai gali paskatinti judėti link savęs priėmimo. Dažnai homoseksualiam jaunimui būna sunku priimti save su savo normų neatitinkančia seksualine orientacija, jie gali jaustis susivaržę, pasimetę savyje bei save nuvertinti, tačiau galų gale atsiskleidimo patirtys gali vesti prie asmeninio augimo ir savęs priėmimo“, – tyrime pastebi S. Eidukevičiūtė.
Ji portalui jarmo.net teigė, kad mąstantiems apie atsiskleidimą galėtų pasakyti, kad „visada lengviau eiti per tokius svarbius gyvenimo momentus“ su tais, kurie palaiko.
„Taip pat, manau, kad nesijausti tame vienišiems padėtų ir pasidomėjimas kitų LGBTQ+ bendruomenės narių atsiskleidimo patirtimis, tad skatinčiau prisijungti į LGBTQ+ grupes, pokalbius, skaityti apie tai ar pasižiūrėti video.
O kitas dalykas, kas yra labai svarbu atsiskleidimui, tai saugi aplinka. Atsiskleisti tik tada ir tik tiems žmonėms, kuriais pasitiki, su kuriais jautiesi saugiai, nedaryti to, kai tai yra per daug rizikinga. Kaip vienas iš tyrimo dalyvių sakė, jog jeigu gyveni su homofobiškais artimaisiais ar kitais žmonėmis, prieš atsiskleidžiant geriau būtų palaukti, kol nebūsi nuo jų priklausomas, nes reakcijos į atsiskleidimą ar to pasekmės gali būti ir labai skaudžios“, – tikino S. Eidukevičiūtė.