Daugiau nei pusantro šimto nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, ragindamos grįžti prie Civilinės sąjungos įstatymo svarstymo. Kreipimasis adresuotas Prezidentui, Ministrei Pirmininkei, Seimo Pirmininkei bei visiems Seimo nariams.
 |
| Asociatyvi unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
„Prieš savivaldos rinkimus girdėjome pažadą prie Civilinės sąjungos įstatymo grįžti po rinkimų. Rinkimai baigėsi, reikia tesėti duotus pažadus. Šiuo kreipimuosi raginame ne tik spręsti jau kelis dešimtmečius vilkinamą klausimą, bet ir parodyti, kad pilietinė visuomenė prisimena politikų pažadus, net jei patiems politikams apie juos kartais norisi pamiršti“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
 |
| Jūratė Juškaitė | Bertos Tilmantaitės nuotr. |
Kreipimesi primenamas ir Prezidento Gitano Nausėdos rinkiminės kampanijos pažadas įsisegti vaivorykštės ženklelį, jei matys „bent menkiausias netolerantiškumo apraiškas“. Nevyriausybinės organizacijos Prezidentui priminė, kad 2022 m. vasarą vaikinų pora Vilniuje patyrė žodinį išpuolį bei grasinimus susidoroti todėl, kad šie ėjo susikibę rankomis, kai Lietuvoje „nėra priimtas partnerystės įstatymas“. Tai, anot nevyriausybininkų, tik vienas iš daugelio pavyzdžių, iliustruojančių, jog įstatymo nebuvimas bei politikų abejingumas daro tiesioginę įtaką neapykantos nusikaltimams bei diskriminacinėms apraiškoms. Prezidentas paragintas ne tik įsisegti ženklelį, bet ir paremti Civilinės sąjungos įstatymą, kurio nepriėmimas didina įtampą visuomenėje ir kursto pažeidžiamų grupių diskriminaciją.
„Lietuvoje vis dažniau brėžiant skirtį tarp Rytų ir Vakarų skirtingose viešosios politikos srityse, tarptautiniams partneriams ir visuomenei akcentuojant, kad mes nesame Rytų valstybė, ilgus metus kamuojantis tos pačios lyties asmenų teisinio reguliavimo klausimas mus vis dar bloškia ten, kur būti nenorime. Ne visuomenės apklausos, ne šauksmai ir ne kartuvės, o empatija ir bendražmogiškumu grįsta politinė valia turi imti viršų demokratinės ir vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujančios valstybės parlamente. Tikiu, kad prieš visuomenės skaldymą ir erzinimą dažnai pasisakantys politikai šįkart pasirinks taikytojų rolę – palaikys Civilinės sąjungos įstatymo projektą“, – sako Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas. Taryba vienija 72 visoje Lietuvoje veikiančias jaunimo organizacijas.
 |
| Asociatyvi Nick Karvounis/unsplash.com nuotr. |
Svarstyti Civilinės sąjungos įstatymą Lietuvą praėjusiais metais ragino JAV prezidento Joe Bideno specialusis padėjėjas Robertas Berschinskis, sakydamas, kad net kariaujančios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė parengti registruotos civilinės partnerystės įstatymo projektą.
Priimti partnerystės ar civilinės sąjungos įstatymą Lietuvos politikus ragino ir viena gerbiamiausių nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų pasaulyje „Human Rights Watch“, daugiau nei 500 Lietuvos akademikų, Lietuvos žmogaus teisių centro atvirą laišką, kviečiantį priimti Civilinės sąjungos įstatymą, pasirašė beveik 18 tūkstančių Lietuvos gyventojų, atskirą kreipimąsi, palaikantį įstatymo priėmimą išplatino ir Lietuvos psichologų sąjunga.
„Šiuo metu dalis šeimų Lietuvoje yra nematomos ir diskriminuojamos. Prisiima atsakomybę, atlieka pareigas, tačiau yra neapsaugotos, negauna reikalingos valstybės pagalbos ir paslaugų. Dėl to palaikome Civilinės sąjungos įstatymą ir tikime, kad jis būtų geras atspirties taškas šiai diskriminacijai naikinti“, – sako Šeimų asociacijos atstovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
 |
| Urtė Žukauskaitė-Zabukė | Martyno Zarembos nuotr. |
Pažadą priimti partnerystės įstatymą savo rinkiminės programose buvo davusios dvi pozicijoje esančios partijos – Laisvės partija, Lietuvos liberalų sąjūdis, taip pat opozicijoje esantys socialdemokratai.
Praėjusių metų rudenį DELFI.lt atlikta apklausa parodė, kad palaikymas tos pačios lyties civilinės sąjungoms visuomenėje beveikia siekia pusę gyventojų, daugiau nei du trečdaliai palaiko skirtingų lyčių civilinę sąjungą.
 |
| Asociatyvi Stanley Dai/unsplash.com nuotr. |
Kreipimąsi pasirašė Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, koalicija „Psichikos sveikata 2030“, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Šeimų asociacija, Asociacija „Lygiai“, VšĮ „Ribologija“, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“, VšĮ „Stebėk teises“, VšĮ „Europos namai“, Asociacija „In corpore“, VšĮ Laimingas žmogus, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, Lietuvos sakaliukų sąjunga, Lietuvos sakaliukų sąjungos Vilniaus miesto filialas „Padėk pritapti“, Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija, VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“.