Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pateikė Civilinės sąjungos įstatymo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą, kurią komitetas nusprendė pridėti prie projekto.
 |
| Dainius Žalimas | O.Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Seimo TTK ekspertinį vertinimą inicijavo sausio 11-ąją. Prašymas pateikti išvadą buvo adresuotas Vilniaus universitetui, Mykolo Romerio universitetui, VDU ir Socialinių mokslų centro Teisės institutui. Politikai teiravosi, kaip civilinės sąjungos teisinis reguliavimas paveiks socialinę aplinką ir teisinę sistemą.
D. Žalimo suformuluotoje bei Seimui pateiktoje išvadoje teigiama, kad Civilinės sąjungos įstatyme ir jį lydinčiuose projektuose numatomas toks teisinis reguliavimas, kuris išplečia teisinę šeimos santykių apsaugą ir suteikia teisinį pripažinimą bei apsaugą ne santuokos pagrindu kuriamiems santykiams, įskaitant ir tos pačios lyties asmenų.
„Atsižvelgiant į konstitucinės šeimos sampratos neutralumą lyties požiūriu, taip pat visiškai akivaizdu, kad konstitucinė šeimos samprata apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų, be kita ko, užsienyje sudarytos santuokos ar registruotos partnerystės pagrindu“, – teigiama TTK komitetui pateiktoje išvadoje.
Pasak D. Žalimo, civilinės sąjungos pripažinimas „turėtų ženklų teigiamą poveikį visai teisinei sistemai ir socialinei aplinkai: būtų užtikrintos konstitucinės ir bendros žmogiškosios vertybės – pagarba kiekvieno žmogaus orumui, privačiam ir šeimos gyvenimui“.
Anot jo, asmenys (tiek tos pačios lyties poros, tiek skirtingų lyčių), sukūrę
šeimą ne santuokos pagrindu, susiduria su teisinėmis problemomis, pavyzdžiui, dėl mokesčių, paveldėjimo
klausimų. Anot D. Žalimo, šios poros jau šiuo metu inicijuoja teisminius ginčus nacionaliniuose teismuose remdamiesi
Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11d. nutarime pateikta konstitucine šeimos samprata. „Pavieniais
atvejais teismai patys, atlikdami ad hoc vertinimą byloje ir vadovaudamiesi konstitucine šeimos samprata,
patvirtina egzistavusius šeimos santykius ir tokiu būdu užtikrina realią asmens teisių apsaugą. Kitaip
tariant, tam, kad galėtų realiai įgyvendinti savo teises į privatų ir šeimos gyvenimą, asmenys yra priversti
kreiptis į teismus“, – išvadoje teigia D. Žalimas.
Anot VDU Teisės fakulteto dekano, įstatymų leidėjas priimdamas Civilinės sąjungos įstatymą įgyvendintų pozityvias pareigas, be to, esą būtų pašalintas ilgalaikis šioje srityje egzistuojantis teisinis vakuumas, teisinėje sistemoje ir visuomenėje būtų užtikrintas didesnis aiškumas ir saugumas, būtų sumažinta teisinių ginčų nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose tikimybė, būtų kuriama atvira, teisinga ir darni visuomenė, plečiama veiksminga mažumų teisių apsauga, būtų sustiprintos demokratinės vertybės, pliuralizmas ir tolerancija.
D. Žalimas išvadoje perspėjo, kad jeigu įstatymo leidėjai dels pripažinti ne santuokos pagrindu sukurtus šeimos santykius, įskaitant ir tos pačios lyties porų, gali ženkliai augti kreipimųsi į Europos žmogaus teisių teismą skaičius, o neva juos išnagrinėjus neabejotinai būtų pripažinta, jog Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus, skelbia naujienų agentūra ELTA.