Lietuvą ir toliau skaldo galimas nepilnamečių bei mažamečių seksualinio išnaudojimo naujas atvejis. Buvusiam Seimo nariui pareikšti įtarimai galimai atlikus sunkų nusikaltimą. Žinia, nekaltumo prezumpcija yra mus visus įpareigojanti konstitucinė nuostata.
 |
| Vytenis Andriukaitis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Vytenis Andriukaitis
Socialdemokratas, buvęs Lietuvos atstovas Europos Komisijoje
Ši nuostata neatleidžia nuo atsakomybės jos nesilaikyti nei vieno Lietuvos Respublikos piliečio, nesvarbu, kas jis yra – politikoje dalyvaujantis pilietis, žurnalistas, advokatas ar šiaip socialinių tinklų komentatorius. Teisingumą vykdo tik teismas ir kol teismo nutarties nėra, tol žmogaus kaltė laikoma dar neįrodyta.
Seksualinis nepilnamečių ar mažamečių prievartavimas ar išnaudojimas – sunkus nusikaltimas. Ir ypač sunki yra pačių nukentėjusiųjų padėtis. Todėl teisinis reguliavimas į pirmą vietą iškelia jų apsaugos klausimus. Tiek ikiteisminio proceso metu, tiek teisminiame nagrinėjime, tiek ir po jo pirmiausia turi būti ypatingai paisoma laikytis ir konfidencialumo jų atžvilgiu, ir būtinybės teikti jiems visokeriopą pagalbą.
Tad visai suprantamas yra informacijos visuomenei ribojimas, ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso uždarumas vardan pačių nukentėjusiųjų. Tik ne vardan įtariamojo, nors tai komplikuoja ir jo teisę gintis viešuose teismo posėdžiuose.
.jpg) |
| Vytenis Andriukaitis | lrs.lt nuotr. |
Tiek kitose šalyse, tiek ir Lietuvoje tokie nusikaltimai nėra retenybė. Ir tuos nusikaltimus padaro ir heteroseksualūs, ir homosekskualūs, ir biseksualūs žmonės. Pedofilijos atvejai sukrečia ir įvairias bažnyčias, ir vienuolynus, ir parlamentus, ir ugdymo įstaigas.
Vien Lietuvoje pernai registruoti 247 galimo vaikų seksualinio išnaudojimo atvejai. Ir tokių atvejų tyrimas reikalauja tiek teismo medicinos ekspertų, tiek vaikų psichiatrų ar psichologų, tiek vaikų teisių apsaugos specialistų, tiek ir tokiose mažamečių bylose besispecializuojančių advokatų ir tyrėjų bei teisėjų deramo pasirengimo, jų skaičiaus ir tyrimui reikalingo laiko. O tokių specialistų Lietuvoje trūksta. Juo labiau, kad tokiose bylose yra ir labai daug subjektyvių dalykų.
Štai kodėl nei minios linčo teismo, nei greito teismo, nei visuomenės žingeidumo kuo daugiau sužinoti čia būti negali. Bet… jau turėjome pakankamai patirties, kai buvo nepaisoma proceso sudėtingumo, o tragiški įvykiai tik dar daugiau tenkino dalies visuomenės polinkį tai paaiškinti suokalbio teorija, kuri lengvai įtikina, kad viską valdo pedofilų klanai.
Neabejoju, jog ir dabar tokie samprotavimai ras nemažą atgarsį. O dar blogiau tai, kad įtarimai pareikšti ne bet kam, bet buvusiam Seimo nariui. Tad jau pilna šio sunkaus, kaip įtariama, padaryto nusikaltimo politinių interpretacijų. Ir tai nestebina. Stebina kas kita.
Stebina, kad Seimas ir vėl nesugeba reaguoti atitinkamai situacijos sudėtingumui.
Pamėginkime aptarti scenarijų, kuris galėjo būti realizuojamas kitaip, nei kad yra dabar.
Pirma, prokuratūra informuoja Seimo pirmininkę apie galimą Seimo nario neliečiamumo panaikinimo atvejį. Antra, Seimo pirmininkė iš karto sukviečia Seimo valdybą, kur yra tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovai, juos uždarame posėdyje informuoja apie štai tokį prašymą, jokiu būdu neprisiimdama atsakomybės pati viena spręsti, kaip elgtis šiuo ypač jautriu atveju. Ir tik kolektyvinis apsvarstymas padeda ieškoti bendro sprendimo.
Tarkim, tuo pat metu gaunama žinia, kad Seimo narys, nors yra komandiruotėje Čilėje, bet įteikia prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai ( VRK) atsisakyti mandato. Ir ši žinia vėlgi iš karto apsvarstoma Seimo valdyboje. Toks žingsnis padidintų supratimą, kad šis atvejis yra iššūkis ne tik Seimo pozicijai, bet iššūkis ir opozicijai, ir Seimui bei jo reputacijai.
Tuomet atkristų ir klausimas, kas atskleidė informaciją įtariamajam, nes procese nuo pat pradžios dalyvautų visa Seimo valdyba. Vadinasi, tikėtina, kad informacija įtariamąjį bus pasiekusi iš kitur.
Ir įtariamojo Seimo nario veiksmai galėjo būti kitokie. Juk jei esi nekaltas, tai viešas Tavo mandato atsisakymo svarstymas VRK tik suteikia galimybę paneigti keliamus įtarimus. Tad jo nedalyvavimas VRK posėdyje tik dar daugiau sukėlė abejonių jo atžvilgiu.
Galėjo ir Seimo valdyba pasitarti su VRK, kad ši nepriimtų sprendimo nutraukti mandatą tokios skubos tvarka.
Toliau, įvykus štai tokiai nesusikalbėjimų lydimai pradžiai, argi Seimo pirmininkė negalėjo žengti kito žingsnio – imtis iniciatyvos sukviesti neeilinę sesiją, surengti uždarą Seimo posėdį, pateikti informaciją ir pasiūlyti Seimui sudaryti laikinąją komisiją informacijos nutekinimui ištirti. O komisijos pirmininku būtent siūlyti tapti vienam iš opozicijos atstovų. Taip pat pasiūlyti Seimui kreiptis į prokuratūrą, kad ši, remdamasi Baudžiamojo kodekso 247 straipsniu, ištirtų, kas įspėjo įtariamąjį apie jam inkriminuojamo ikiteisminio proceso pagrindus.
Akivaizdu, kad įtariamasis galėjo ne tik mandato atsisakyti, bet, tarkim ir savo kompiuterio duomenis, susirašinejimus, nuotraukas ar kitus kontaktus ištrinti. Juk kartais būna, kad tokia veikla gali būti susijusi su platesniu tinklu. To negalima atmesti, tyrėjams tokia prielaida tikrai turėtų būti žinoma. Ir štai praleidžiama proga ikiteisminiam tyrimui gauti daugiau reikiamos informacijos. Taigi, tai nėra vien tik mandato atsisakymo problema, bet ir galimų įrodymų sunaikinimo problema.
Ir Seimo pirmininkė taip pat pasiūlo Seimui svarstyti, ar nereikėtų tokiais atvejais sugrąžinti ankstesnę tvarką, kad Seimo narys, kuriam yra pareiškiami tokie sunkūs įtarimai, atsisakydamas mandato pats dalyvautų VRK posėdyje.
O štai dabar ir vėl eilinės klaidos. Lyg čia būtų pozicijos ir opozicijos „karas”, lyg tai čia vieni laimėtų prieš kitus. Tad sesijos nešaukim, informacijos nutekėjimo nesvarstykime, prokuratūros neįpareigokime, mandato atsisakymo procedūros pakeitimo nesvarstykime. Ir tegul opozicija renka parašus neeilinei sesijai. O pozicija blokuos tas iniciatyvas ir laikas bus prarandamas, ir ta, liaudiškai tariant, š… virvė bus tampoma iki kitų rinkimų. Ar to tikrai reikėjo ir reikia Lietuvai? Ir ar tai nesuteiks peno daliai visuomenės skleisti gandus, kad valdo mus pedofilų klanas! Pedofilija emocionaliai, o ne racionaliai suvokiama problema. Ir tiems, kurie nori prie to pasišildyti rankas, interpretacijų naujiems suokalbiams bus į valias.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net