Praėjusią vasarą Lukas Svirplys ir jo vaikinas Raimedas Latvys patyrė išpuolį – dėl to, kad pora buvo susikabinusi, praeivis juos sekė iki namų, grasino susidoroti, įžeidinėjo. Tačiau pareigūnams ir teismams nepasirodė, kad tai – nusikalstamas elgesys. Lietuvos žmogaus teisių centras trečiadienį pranešė, kad dėl institucijų nereagavimo į neapykantos kalbą kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT).
 |
| Lukas Svirplys ir Raimedas | Asmeninio archyvo nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Peticiją EŽTT parengė Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė kartu su advokatų kontora „Ellex Valiunas“.
„Praėjusią vasarą Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys buvo užpulti savo daugiabučio namo kieme. Necenzūrinius žodžius lydėjo grasinimai susidoroti. Policijoje užpuolikas nurodė prie vaikinų poros prikibęs dėl neva jų rodomos nepagarbos visuomenei – kadangi Lietuvoje nėra priimtas Partnerystės įstatymas, vaikščiojimas susikibus rankomis tariamai pažeidžia viešąją tvarką“, – rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro išplatintame pranešime.
Kaip portalui lrt.lt anksčiau pasakojo L. Svirplys, jam su vaikinu priartėjus prie namų toliau buvęs vyras ėmė juos sekti, filmuoti, įžeidinėti, vadino žodžiais „pyd*rai“ ir „urodai“. Pora prie laiptinės durų iš praeivio išgirdo grasinimą sulaužyti jiems kojas.
„Jis minėjo, kad mes pažeidžiame Lietuvos Respublikos įstatymus, kad nėra Partnerystės įstatymo, tad negalime eiti susikabinę gatvėje, trukdome kitiems žmonėms“, – lrt.lt kalbėjo L. Svirplys ir pažymėjo, kad užpuolikas neleido jiems įeiti į laiptinę, stovėjo užtvėręs kelią, bet į viršų nelipo.
Kitą dieną po incidento vaikinai išsiaiškino, kad juos užpuolęs vyriškis gyvena kaimynystėje, todėl nufotografavo jo automobilio numerius ir apie įvykį pranešė policijai.
Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime pažymima, kad „teisėsaugos institucijos diskriminacinių motyvų neįžvelgė ir tyrimo nepradėjo“, tačiau „Lukas ir Raimedas nepasidavė ir kovoja toliau“.
Portalui jarmo.net teisininkė M. Guliakaitė-Danisevičienė teigė, kad policija tyrimo nepradėjo, todėl pora skundė šį sprendimą prokuratūrai. „Porą kartų prokurorai panaikino atsisakymą pradėti (ikiteisminį tyrimą, – jarmo.net), bet tada priėmė naują nutarimą atsisakyti pradėti“, – teigė ji.
Anot jos, galutinę ir neskundžiamą nutartį, po kurios tyrimas taip ir liko nepradėtas, priėmė Vilniaus apygardos teismas.
„EŽTT kartą jau nustatė, jog Lietuvos institucijos į neapykantos kalbą reaguoja netinkamai, o teisminė praktika ir taikomi kriterijai neapykantos kalbai yra ydingi. Visgi, jie taikomi iki šiol“, – primenama Lietuvos žmogaus teisių centro įraše.
2020 metais EŽTT priėmė sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą. Pastaroji istorija prasidėjo 2014 metais, kuomet pora socialiniuose tinkluose paskelbė bučinio nuotrauką, sulaukusią šimtų komentarų, tarp jų – grasinimų susidoroti ir skatinimo tai padaryti. Nors Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas kreipėsi į policiją, tiek pareigūnai, tiek teismai tąkart taip pat neįžvelgė pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo. 2020 metų sausį paskelbtame sprendime EŽTT konstatavo, kad buvo pažeista vaikinų teisė į veiksmingą teisinę gynybą.
EŽTT sprendime pažymėjo, kad daugiau nei 90 proc. visų neapykantos kalbos atvejų Lietuvoje yra susiję su internetine aplinka.
Po to, kai viešojoje erdvėje nuskambėjo L. Svirplio ir R. Latvio istorija, dalis LGBTQ+ teisių aktyvistų pareiškė – pareigūnai sprendimus priima vadovaudamiesi vidinėmis, išankstinėmis ir, deja, homofobiškomis nuostatomis.
– Kaip galėtumėte pakomentuoti viešojoje erdvėje pasigirdusius kaltinimus, jog policijos pareigūnai savo darbe tirdami nusikaltimus prieš LGBTQ+ asmenų grupę vadovaujasi vidinėmis ir homofobiškomis nuostatomis? Ar policijai netrūksta profesionalumo bylose dėl nusikaltimų, padarytų iš homofobiškų paskatų? – praėjusių metų rugsėjį jarmo.net pasiteiravo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Julijos Samorokovskajos.
– Policija tiria visus nusikaltimus vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, o ne vidinėmis ir homofobiškomis nuostatomis. Pareigūnai yra profesionalai ir tinkamai įvertina teisės aktų nuostatas.
 |
| Julija Samorokovskaja | Lietuvos policijos nuotr. |
– Ar policija dėl šio įvykio pradės administracinę teiseną, jeigu nepradėjo ikiteisminio tyrimo?
– Dėl minėto įvykio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis buvo apskųstas, o šiuo metu vyksta teisminis procesas, todėl pateikti daugiau informacijos policija negali.
– Ar tikrai žmonių sekimas, koneveikimas, grasinimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės? Šis įvykis LGBTQ+ bendruomenėje sėja baimę, kad nuo šiol nusikaltėliai galės gatvėje puldinėti žmones, o policija įvykių net netirs.
– Priklausomai nuo veikos teisinio kvalifikavimo, veika gali būti kvalifikuojama pagal administracinio pažeidimo arba baudžiamojo nusikaltimo požymius. Įvertinę visą turimą informaciją ir medžiagą, pareigūnai nustato kaip veika bus kvalifikuojama. Plačiau apie tai galėtų pakomentuoti teisės ekspertai. Policija visada esant nusikaltimo ar pažeidimo požymiams vykdo tyrimą ir priima atitinkamus sprendimus, todėl esant pranešimams apie galimus puldinėjimus pareigūnai imasi ir imsis veiksmų užtikrinti saugią aplinką ir rimtį.
– Ar susidūrus gatvėje ar kitoje vietoje su agresyviu asmeniu, kuris grasina ir keikiasi, gintis reikia patiems, nes pareigūnai nusikaltėlio nedrausmina, ar vis tik rekomenduotumėte kreiptis į policiją? Kita vertus, daug asmenų sako apie nusikaltimus, įvykdytus dėl jų seksualinės orientacijos, nepraneša, nes policija vis tiek nereaguoja. Ir mano paminėtas atvejis išties kelia daug abejonių dėl pareigūnų reakcijos.
– Patiems bandyti drausminti agresyvius asmenis policija nepataria - geriau kreiptis į pareigūnus. Kaip minėjau, pareigūnai tiria visas veikas, nepriklausomai nuo pranešėjų seksualinės orientacijos, rasės ir t.t.
– Dalis žmonių, reaguodami į mano paminėtą įvykį, prisiminė, kad nors tyrimas dėl užpultos vaikinų poros nebuvo pradėtas, tačiau policijos pareigūnai labai įsižeidė ir pradėjo tyrimą dėl plakato „Fuck the police“. Ar tyrimas dėl šio plakato vis dar tęsiamas?
– Asmenų eitynėse nešusių plakatą su jūsų minimu užrašu atžvilgiu teisena nutraukta, – komentavo J. Samorokovskaja.
Taip pat skaitykite: