„Tai, ką padarė Putinas, leido Ukrainoje suklestėti laisvei“. Ukrainos LGBTQ+ bendruomenė nepasiduoda okupantų sėjamam siaubui

Penktadienį sukanka metai, kai Rusija pradėjo kruviną invaziją prieš Ukrainą. Šalies LGBTQ+ teisių aktyvistai išlieka nepaklusnūs okupantų primetamoms „vertybėms“ ir taisyklėms bei padeda savo kariams.

Ana Šaryhina LGBTQ+ eitynėse | „Sphere“ nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Praėjusių metų kovą į tikinčiuosius besikreipęs Maskvos patriarchas Kirilas pateisino Rusijos karinius veiksmus teigdamas, kad karas vyksta ginantis nuo Ukrainoje tariamai vykdomos homoseksualumo propagandos.

Rusijoje pastaruoju metu sugriežtinti įstatymai LGBTQ+ turiniui – draudžiama pozityviai vaizduoti tos pačios lyties porų gyvenimą, teigiamai kalbėti seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės temomis. Kremliaus propagandinėse žiniasklaidos priemonėse LGBTQ+ asmenys nuolat tampa melagienų taikiniais.

Ukrainoje – kitoks vaizdas. Ukrainos įstatymų leidėjai praėjusių metų pabaigoje vienbalsiai patvirtino Žiniasklaidos reguliavimo įstatymo projektą, kuris uždraudė neapykantos kurstymą dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės. Projektas palaimintas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pasakė kalbą Kongrese.

Praėjusį mėnesį V. Zelenskis pakartojo palaikantis LGBTQ+ bendruomenės teises, o Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova, kalbėdama Vašingtone sausio 26-ąją, išreiškė palaikymą „Kyiv Pride“ ir kitoms LGBTQ+ teisių organizacijoms šalyje.

„Ačiū už viską, ką darote Kyjive, ir ačiū už viską, ką darote kovodami su diskriminacija, kuri vis dar kažkur Ukrainoje, – kalbėjo O. Markarova. – Dar ne viskas tobula, bet žinote, manau, kad judame teisinga kryptimi. Ir mes kartu ne tik kovosime su išoriniu priešu, bet ir įgyvendinsime lygybę“.

Praėjusių metų rugsėjo 25-ąją Ana Šaryhina, moterų asociacijos „Sphere“ įkūrėja, vadovavo „Pride“ eitynėms, surengtoms metro stotyje Charkive – antrame pagal dydį šalies mieste, esančiame už daugiau nei 40 kilometrų nuo Rusijos sienos su Rytų Ukraina.

„Charkiv Pride“ įvyko Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo Charkivo srityje prieš Rusijos kariuomenę metu.

„Charkiv Pride“ | „Sphere“ nuotr.

„Sphere“ lėšų rinkimo vadovė Ruslana Hnačenko antradienį leidiniui „Washington Blade“ interviu per programą „Zoom“ dėstė, kad metro stotis buvo pasirinkta dėl to, nes tai išlieka vienintele saugia vieta.

„Mums labai svarbu, kad Ukrainoje ir būtent Charkive įvyktų eitynės. Charkivas yra priešaky – labai arti Rusijos sienos. Buvo puiki mintis ten surengti eitynes“, – kalbėjo ji.

Tuo metu Rusija nuolat bandė palaužti ukrainiečių dvasią ir demonstravo savo požiūrį į žmonių gyvybes. 2022-ųjų kovo 1-ąją per Rusijos antskrydį žuvo Elvira Šemur – 21-erių metų teisės studentė, kuri prieš tai buvo Charkive ir Kyjive rengtų LGBTQ+ eitynių savanorė. Žūties metu E. Šemur savanoriavo Charkivo regiono administracijos pastate

R. Hnačenko teigė, kad žmogaus teisių aktyvistai Chersone – mieste, kurį Ukrainos pajėgos išlaisvino praėjusį lapkritį – slėpėsi nuo Rusijos karių. Pastarieji esą turėjo informacijos, kur gyvena žmonės, priklausantys pažeidžiamoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, LGBTQ+ bendruomenei ar romams. R. Hnačenka pasakojo, kad žmonės, kurie rusų galėjo būti identifikuoti kaip LGBTQ+ bendruomenės nariai, okupacijos metu nėjo į lauką, nes bijojo būti priverstinai pašaukti į okupacinę kariuomenę, užpulti, patirti seksualinę prievartą.

„Daugelis LGBTQ+ žmonių tiesiog stengėsi neiti į lauką ir akivaizdžiai nieko neatskleisti apie savo tapatybę“, – sakė ji.

R. Hnačenko taip pat pasakojo, kad moterys ir merginos Chersone mėgino rengtis taip, kad atrodytų „nepatraukliai“, jog „kariai jomis mažiau domėtųsi“.

Žmogaus teisių ekspertai ir LGBTQ+ aktyvistai išlieka nepaklusnūs Rusijos raginimams pasiduoti. Jie remia ne tik LGBTQ+ bendruomenei priklausančius ukrainiečius, nusprendusius karo metu pasilikti šalies viduje tačiau ir karius.

Asociatyvi istockphoto.com nuotr.

R. Hnačenko sakė, kad organizacija „Sphere“ suteikė humanitarinę ir psichologinę pagalbą daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių.

Organizacijos „Outright International“, Švedijos LGBTQ+ teisių federacija ir „Hivos“ bei privatūs asmenys tiek Ukrainoje, tiek užsienyje paaukojo lėšų, kurios leido „Sphere“ savanoriams įsigyti generatorių, drabužių ir antklodžių. Ši parama buvo išdalinta Charkivo gyventojams, kentėjusiems šaltį ir tamsą per šildymo ir elektros energijos tiekimo sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos kariuomenės išpuoliai prieš Ukrainos infrastruktūrą.

„Kyiv Pride“ vykdomoji direktorė Lenny Emson praėjusį mėnesį Ukrainos namuose Vašingtone, kuriuose buvo surengta LGBTQ+ karių nuotraukų paroda, pažymėjo, kad organizacija ir toliau renka pagrindinius reikmenis kariuomenei.

„Perkame batus. Perkame apatinius. Perkame kojines. Perkame šildytuvus, – sakė L. Emson. – Mes padedame savo kariams“.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis praėjusiais metais pareiškė remiantis LGBTQ+ teises – išreiškė palaikymą Civilinės partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties porų santykius.

„Manau, kad jis tiki žmogaus teisėmis“, – įsitikinusi R. Hnačenko.

Tiesa, pašnekovė taip pat pripažino, kad konservatyvūs politikai, žymios Ukrainos ir Rusijos stačiatikių bažnyčių figūros ir daugelis ukrainiečių tebėra prieš LGBTQ+ bendruomenę. Tačiau padėtis, anot jos, keičiasi į gerą.

„Jis (V. Zelenskis) atsidūręs sunkioje padėtyje, bet aš tikiu, kad žmogaus teisės Ukrainoje įsigalės, ypač po mūsų pergalės. Mes padarysime pažangą“, – sakė R. Hnačenko.

Asociatyvi Marek Studzinski/unsplash.com nuotr.

Jai antrino ir LGBTQ+ tėvų organizacijos „Tergo“ įkūrėja Helen Globa, kuri pripažino, kad daugelis ukrainiečių tebėra priešiškai nusiteikę LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu, tačiau ji teigė, kad V. Zelenskio parama Civilinėms sąjungos įstatymui – tos pačios lyties porų santykių įteisinimui – yra pirmieji sunkaus aktyvistų darbo vaisiai. Ir toliau kovoti už LGBTQ+ teises yra vienas iš tikslų, dėl kurio H. Globa praėjusių metų rugsėjį ryžosi grįžti į Ukrainą iš Niujorko, į kurį buvo pasitraukusi iš Kyjivo priemiesčio Bučos.

„Aš myliu Ukrainą ir savo gyvenimą, savo veiklą, - sakė ji. – Tikiu mūsų pergale ir tolimesnėmis galimybėmis LGBTQ+ teisių srityje skatinant mūsų vyriausybę priimti tos pačios lyties asmenų partnerystę bei santuokas“, – sakė ji.

Translytė moteris iš Las Vegaso Sarah Ashton-Cirillo, įstojusi į Ukrainos kariuomenę, pritarė H. Globai.

Sarah Ashton-Cirillo | Asmeninio albumo nuotr.

„Šis Putino karas paskatino savalaikį ir negrįžtamą pilietinių teisių judėjimą Ukrainoje, kuris yra nepaprastas LGBTQ bendruomenei. Šimtai LGBTQ+ žmonių tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, prezidentas Zelenskis palaiko civilinę partnerystę ir žmogaus teises, svarbias LGBTQ+ bendruomenei. Tai, ką padarė Putinas, leido Ukrainoje suklestėti laisvei“, – kalbėjo ji.

Parengta pagal washingtonblade.com informaciją