Nors Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nurodė, kad Lietuva apribojo žodžio laisvę pritaikiusi cenzūrą pasakų knygai „Gintarinė širdis“, kurioje aprašomos tos pačios lyties porų meilės istorijos, Teisingumo ministerija praneša artimiausiu metu neketinanti inicijuoti vadinamojo „gėjų propagandos“ draudimo panaikinimo.
 |
| Knyga „Gintarinė širdis“ | Jarmo.net nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Šiuo metu Teisingumo ministerija neinicijuoja <...> įstatymo pakeitimo. Jis nėra Vyriausybės planuojamas teikti Seimo pavasario sesijos darbų programai“, – naujienų agentūrai BNS kalbėjo teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas Paulius Žeimys, praneša 15min.lt
Taip pat skaitykite:
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas numato kad „neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama“ ir tokia informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Ši norma kitaip vadinama „gėjų propagandos“ draudimu.
Pasakų rinkinį „Gintarinė širdis“, kurioje pateikiamos istorijos apie socialiniai pažeidžiamas, diskriminaciją patiriančias visuomenės grupes (tokias kaip homoseksualai, romai, emigrantai, neįgalieji), dar 2013 metais išleido tuometinis Lietuvos edukologijos universitetas – dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas.
Sulaukus pasipiktinusių žmonių laiškų, įstaiga sustabdė knygos platinimą. Lietuvos edukologijos universitetas pasakų rinkinį pavadino „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) „Gintarinę širdį“ taip pat įvertino kaip darančią žalą vaikams iki 14-kos metų. ŽEIT rėmėsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu.
Knygos autorė Neringa Macatė, rašiusi Neringos Dangvydės slapyvardžiu, į EŽTT kreipėsi 2019 metais. Prieš tai ji kreipėsi į Lietuvos teismus dėl galimo saviraiškos laisvės ribojimo ir diskriminacijos. Teismai pareiškėjos skundą atmetė.
EŽTT šiais metais paskelbtame sprendime konstatavo, kad Lietuva pažeidė N. Macatės teisę į minčių, informacijos ir kūrybos laisvę. Jai priteista 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensacija ir 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
EŽTT konstatavo, kad vaikų galimybės gauti informaciją apie tos pačios lyties santykius apribojimas, kai tokia informacija negali būti laikoma netinkama ar žalinga jiems kitu pagrindu, išskyrus seksualinę orientaciją, rodo, kad valdžios institucijos pirmenybę teikia tam tikroms santykių rūšims ir šeimoms ir kad skirtingų lyčių santykius jos laiko socialiai priimtinesniais ir vertingesniais nei tos pačios lyties santykius, taip prisidėdamos prie besitęsiančio stigmatizavimo.
Parengta pagal 15min.lt ir lrv-atstovas-eztt.lt informaciją