„Būk vyriškas“, „Tu labai moteriška“, – štai tokias frazes kartais vis dar girdime visuomenėje. Pasirodo, kai kurie jas taiko ne tik žmonėms, bet ir literatūros kūriniams. Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, kuris skatina mokinius dalyvauti Lietuvos mokinių meno skaitymo konkurse, nors pastarojo sąlygose – taisyklė, kad merginoms negalima skaityti „vyriškų“, o vaikinams – „moteriškų“ tekstų. Esą tam, kad istorija nevirstų melu. Kyla klausimas, ar nėra pažeidžiamos lygios galimybės.
 |
| Asociatyvi Eliott Reyna/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Anot žmogaus teisių ekspertų, konkurso taisyklė sufleruoja, kad tekstai gali būti skirstomi į „vyriškus“ ir „moteriškus“.
„Negalima skaityti merginoms vyriškus tekstus arba atvirkščiai, nes istorija virsta melu“, – skelbiama konkurso sąlygų 12-tame punkte.
Šiuo metu šis punktas jau išbrauktas. Taisyklėse nėra tiksliau apibrėžta, kas yra „vyriškas“, o kas – „moteriškas“ tekstas, tačiau, kaip spėja Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) Švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė, greičiausiai tai lemia autorės ar autoriaus lytis.
 |
| Momentinė ekrano kopija |
„Turbūt akivaizdu, kad pats tekstas savaime nėra vyriškas ar moteriškas – literatūra dažnai skirstoma į vyrišką ar moterišką remiantis lyčių stereotipais, t.y. tekste atrandant savybes, kurios tradiciškai priskiriamos vienai ar kitai lyčiai“, – teigė ji.
P. Drėgvaitė portalui jarmo.net komentavo, kad tokios taisyklės mažina literatūros prieinamumą mokiniams, skatina domėtis tik tam tikros lyties autorių tekstais, ir, tuo pačiu, riboja mokinių saviraiškos laisvę
 |
| Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) Švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė | Bertos Tilmantaitės nuotr. |
„Vaikams ir jaunuoliams siunčiama žinutė, kad literatūros tekste yra užkoduota kažkas, ko nevalia peržengti – o tas „kažkas“ dažniausiai yra lyčių stereotipai, formuojantys nuostatas, kad yra tam tikri vyriškumo ar moteriškumo modeliai, kuriems negalima nusižengti ar interpretuoti savaip. Tuo pačiu vaikai skatinami domėtis tik jų pačių patirtis atitinkančiais kūriniais, taip iš literatūros skaitymo eliminuojant vieną svarbiausių jos funkcijų – galimybės į pasaulį pažvelgti kito akimis“, – dėstė ji.
LŽTC Švietimo veiklų vadovė pasidalijo ir savo asmenine istorija, kaip jai mokykloje buvo užkirstas kelias skaityti „per daug vyrišką“ eilėraštį.
„Šis atvejis surezonavo ir dėl mano pačios asmeninės patirties – mokykloje buvau aktyvi skaitovų konkursų dalyvė ir vienais metais pasirinkau deklamuoti poeto Antano A. Jonyno eilėraštį. Buvau itin susižavėjusi tuo eilėraščiu, jis man labai patiko, tačiau su juo dalyvauti konkurse man neleido, kadangi tekstas buvo pernelyg „vyriškas“. Tuo metu jutau didelį neteisybės ir absurdo jausmą, nes tekste buvo nagrinėjamos bendražmogiškos temos, ir, mano nuomone, jis buvo tiesiog puikus – o jo interpretuoti savaip ir deklamuoti negalėjau vien dėl savo lyties. Tai vyko prieš daugiau nei 10 metų ir išties stebina, kad tokios konkursų taisyklės tebėra kuriamos“, – pasakojo ji.
P. Drėgvaitė teigė, kad norėtųsi, jog konkursų taisyklės būtų formuluojamos be išankstinių nuostatų, o mokiniai galėtų tekstus rinktis pagal tai, kas juos domina ir įkvepia, o ne pagal stereotipines vyriškumo ar moteriškumo nuostatas. „Natūralu tikėtis, kad domėjimąsi literatūra skatinantys konkursai ją atvertų kaip galima platesniam mokinių ratui, o ne kurtų papildomus barjerus ir stigmą“, – komentavo pašnekovė.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras į jarmo.net užklausą rengiant publikaciją neatsakė.