Kaip apibrėžiama Europos Parlamento rezoliucijoje dėl kovos su homofobija Europoje, homofobija – iracionali vyrų ir moterų homoseksualumo ir lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų baimė ir pasibjaurėjimas jais, grindžiami išankstinėmis nuostatomis ir prilyginami rasizmui, ksenofobijai, antisemitizmui ir seksizmui; ji pasireiškia privačioje ir viešoje aplinkoje įvairiomis formomis, pavyzdžiui, neapykantą kurstančiais pareiškimais ir diskriminacijos kurstymu, išjuokimu ir žodiniu, psichologiniu bei fiziniu smurtu, persekiojimu ir žudymu, diskriminacija pažeidžiant lygybės principą ir neteisėtais bei nepagrįstais teisių apribojimais, kurie dažnai grindžiami pasiteisinimais dėl viešosios tvarkos, religijos laisvės ir teisės atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų (2012 m. gegužės 24 d.).
 |
| Asociatyvi Anastasiia Chepinska/unsplash.com nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė
jurate.griskenaite@gmail.com
Perfrazavus populiarų posakį: pagal iššūkį ir apibrėžimas. Darbo tikrai daug ir kiekvienas čia galime prisidėti, pirmiausia atidžiau stebėdami save ir savo aplinką.
Dabar jau tikriausiai visi pagaliau supratome, kad homofobai būna ir jauni, ir senyvi, nes tai nuo amžiaus nepriklauso. Homofobiškos mintys ir sąmokslo teorijos pasipila iš pačių įvairiausių galvų, esančių ant pačių įvairiausių profesijų atstovų pečių. Žinoma, labiausiai širdį sopa, kai jos pasigirsta iš mylimų žmonių ir autoritetų lūpų. Deja, niekas nėra tobulas.
Vis tik, vienas homofobas kitam nelygus: kai kurie jais būna iš nežinojimo, todėl šiems žmonėms padėti galima tiesiog suteikus žinių ir pakoregavus klaidingus įsitikinimus. Kartais užtenka vieno ar kito pastebėjimo ir homofobiją kaip ranka nuima.
Dar yra homofobų dėl mados, kurie net sako, kad nėra homofobai, o tik neva labai rūpinasi kokių nors vertybių saugojimu, nors kartais net nelabai sugeba tas vertybes įvardyti ar pagrįstai paaiškinti joms kylančias grėsmes. Galiausiai tokie žmonės pasileidžia paskui naują madą, o savo homofobiškas idėjas pamiršta iki kito karto. Šitiems padėti sudėtingiau, nes mada – reikalas rimtas, o kartais ir labai pelningas, bent jau populiarumo prasme, ypač jei esi politikas, „žurnalistas“ arba tam tikros nuomonės formuotojas.
Tačiau pasaulis matė net pačių keisčiausių madų, kurios praėjo, tad ir ši galiausiai baigsis su kuo platesne tikslios informacijos sklaida, mat būti visiems žinomu kvailiu ar sąmokslo teorijų gerbėju niekada nebuvo labai madinga. Todėl norisi tikėti, kad vis daugiau politikų liausis žaidę su ugnimi. Apie „žurnalistus“ ir tam tikros nuomonės formuotojus kita kalba, mat jie vašką spaudžia iš bet kokios substancijos, o gaisras jiems tik pasipelnymo šaltinis.
Ir pagaliau yra piktybiškų homofobų, kuriems padėti yra praktiškai neįmanoma, nes jiems visai nesvarbu ant ko lieti savo neapykantą. Tokiems žmonės paprastai kliūva viskas, kas ne pagal juos guli, o homofobiškų idėjų sklaidai tinka visos įmanomos priemonės ir terpės. Prieš tokių žmonių griaunančią ir pavojingą veiklą turi būti nukreiptos rimtos sistemingos priemonės.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net