Reikėjo gerai pasistengti, kad neeilinės sesijos metu, kai atsakymus į klausimus apie galimą informacijos nutekinimą pateikė Seimo pirmininkė ir generalinė prokurorė, nepamatytum vykusio elementarus psichologinio smurto.
 |
| Seimo posėdis | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė, rašytoja
jurate.griskenaite@gmail.com
Tęsiasi jis ir toliau, kruopščiais manipuliuotojų pirštukais gražiai įvyniotas į celofanu traškantį „tiesos paieškų“ popierėlį. Gal ir neverta sielotis, mat gandai ir bjaurūs epitetai nuo tokių pastangų faktais nepavirsta, deja, jie ilgai velkasi paskui niekuo dėtą žmogų, o šiuo atveju dar ir užgožia tikrąsias problemas apie smurto padarinius mūsų visuomenei. Smurto, su kuriuo turėtų būti sistemingai kovojama, o ne mokoma taikyti tam tikras jo formas, kaip šiuokart nutiko iš Seimo salės, iš kurios gavome tikrą psichologinio smurto taikymo meistriškumo pamoką.
Akių dūmimas (angl. gaslighting) – sisteminės psichologinės manipuliacijos, kuriomis bandoma paveikti aukos tikrovės suvokimą, bandant įtikinti, kad viskas yra kitaip nei yra iš tikrųjų. Aukai stengiamasi įteigti, kartais net išreiškiant neva rūpestį, kad yra neadekvati, gal net psichiškai nesveika, todėl neteisingai suvokia ir vertina įvykius, meluoja. Smurtautojas visuomet iškelia save į aukštesnę poziciją: jis žino tiesą, vertina viską teisingai, yra adekvatus. Nuolat girdėdama tokius teiginius iš smurtautojo ir sąmoningų apgaulės bendrininkų arba gandais įtikėjusių aplinkinių, net pati auka pradeda abejoti savimi. Sunku pasakyti, ar didžiausio puolimo sulaukusios Seimo narės jau abejoja pačios savimi, savo atmintimi ir adekvatumu vertinant situaciją, bet apie jų savijautą galima spręsti vien į jas pažiūrėjus arba išgirdus planus ateityje rinktis bendravimą raštu, kaip ir buvo pasiūlyta. Galima spręsti ir apie tai, kokio masto žalos pridaro manipuliuotojai ir jų skleidžiami gandai.
Tikri liežuvautojai – iš gandų sau naudą sunkiantys manipuliuotojai – privalo turėti ypatingų savybių: labai gerą atmintį, kad nesusipainiotų, kūrybingumo, kad susipainioję gebėtų išsisukti, savanaudiškumo, kad įžvelgtų sau palankiausius informacijos pateikimo būdus, bei polinkio smurtauti ir beširdiškumo, kad matydami kenčiančią auką galėtų ramiai miegoti, o gal net patirtų pasitenkinimą iš tokio smurto. Kiekvieną situaciją, net giliai sukrečiančią kitus, liežuvautojai stebi šaltu psichopato žvilgsniu: kol daugiau ar mažiau jautrūs žmonės netekę amo bando atsigauti, kažką nerišliai lemena, bandydami viską suvokti ir pasidaryti išvadas, liežuvautojai tokių sunkumų nepatiria: jų protas ieško tinkamiausios vietos naujoms gijoms kruopščiai rezgamame melų voratinklyje, kurio centre – pagrindinis tokio elgesio motyvas: konkurencija dėl dominavimo arba valdžios, populiarumo siekis, pinigai ir kitos pasaulio senumo priežastys.
Ar mes jau taip visi atbukome, taip normalizavome smurtą, kad net kalbant apie kenčiančius labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius – vaikus – dėmesys nukrypo ne į kovą su problema, bet į visiškai antraeilį klausimą, kurį gali spręsti tam kompetencijų turinti įstaiga, jei to reikia? Gal galėtų ponai politikai paaiškinti, kaip jų naudojamas psichologinis smurtas prieš kolegas, tas apgailėtinas raganų medžioklės spektaklis, turėtų sumažinti smurto apraiškas mūsų šalyje? Ar tai galėtų paaiškinti žurnalistai ir kiti informacijos skleidėjai bei nuomonės formuotojai, manipuliuojantys informacija dėl patiktukų?
Savaime smurtas niekur nedings. Neužtenka dejuoti girdint apie nuo patyčių besižudančius vaikus, mobingo nepakeliančius suaugusiuosius, neužtenka aikčioti ir laidyti prakeiksmus išgirdus apie fizinį žiaurumą arba augantį seksualinių aukų skaičių. Visa tai neatsiranda iš niekur. Mes turime labai daug problemų, kurias būtina išspręsti norint sumažinti smurto lygį. Deja, tų problemų tikrai nepavyks išspręsti, jei taip nesugebėsime suvaldyti savo priklausomybės nuo gandų ir noro pasimėgauti žiaurumu. Ir tikrai deja, bet toleruodami smurtą gausime tik dar daugiau smurto.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net