Gerb. Vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir Teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska, kreipiuosi į Jus norėdamas atkreipti dėmesį į dvi istorijas, iliustruojančias pastaruoju metu susiklosčiusią neraminančią tendenciją. Apgailestauju turėdamas tai pasakyti, tačiau teisėsaugos institucijose susiduriama su, mano manymu, netinkamu reagavimu į nusikaltimus, įvykdytus prieš LGBTQ+ bendruomenei priklausančius žmones.
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Praėjusią vasarą tik dėl to, nes ėjo gatve susikibusi rankomis, buvo užpulta pora – Raimedas Latvys ir Lukas Svirplys. Užpuolikas juos vadino necenzūriniais žodžiais. Iš pagarbos tiek sau, tiek Jums, tiek visuomenei, nevardysiu, kokie tai buvo žodžiai, gal tik paminėsiu, kad, be kita ko, šiems vaikinams minėtas vyriškis grasino sulaužyti kojas, sakė, kad jiems negalima vaikščioti gatvėmis, nes Lietuvoje nepriimtas Partnerystės įstatymas (beje, man iki šiol taip ir neaišku, kodėl valdančiajai koalicijai trūksta politinės valios įgyvendinti visų žmonių teises, bet apie tai – kitą kartą).
Policija tyrimo nepradėjo. Teismai trūkumų procese nepastebėjo. Apskritai teisėsauga pagrindo pradėti tyrimo neįžvelgė ir byla buvo galutinai nutraukta. Pora kartu su Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkais trečiadienį kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT).
Prieš tai savo ruožtu kreipiausi į policijos įstaigą prašydamas atsakyti į kelis klausimus dėl šio atvejo – esu žurnalistas, tad toks mano darbas – klausinėti ir informuoti.
Klausiau, ar policijai netrūksta profesionalumo bylose dėl nusikaltimų, atliktų iš homofobiškų paskatų. Mane patikino, kad „pareigūnai yra profesionalai ir tinkamai įvertina teisės aktų nuostatas“.
Deja, negalėčiau pasakyti to paties perskaitęs EŽTT sprendimą Pijaus Beizaro ir Mangirdo Levickio byloje prieš Lietuvą. Šie vaikinai dar 2014 metais prašė ištirti po jų nuotrauka parašytus grasinančius komentarus, bet teisėsauga tyrimo nepradėjo.
EŽTT 2020 metais konstatavo, kad buvo pažeista šios poros teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Tyrimas galiausiai buvo pradėtas, tačiau po 8-erių metų, tikriausiai, kai kurie komentatoriai taip ir liks nenubausti – tašką padės senatis. Argi tai teisingumas?
Bijau, kad teisingumas sunkiai skinasi kelią į priekį ir kitoje byloje. Praėjusių metų gegužę Seime po Civilinės sąjungos įstatymo pateikimo parlamentaras Petras Gražulis LGBTQ+ asmenis vadino ligoniais, iškrypėliais, narkomanais. Taip jis elgėsi tiesiog parlamento koridoriuje LGBTQ+ aktyvistų ir jaunuolių akivaizdoje.
Dėl lovos reikalus viešai aptarinėjusio ir LGBTQ+ bendruomenę niekinusio politiko veiksmų tyrimas tęsiasi jau 9-tą mėnesį, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys tik neseniai iš policijos komentarų feisbuke po Manto Mackevičiaus įrašu sužinojo, kad prokuratūra tyrimo terminą pratęsė.
Mantas Mackevičius – vienas iš P. Gražulio išpuolį patyrusių LGBTQ+ aktyvistų – kartu su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen | Eglės Norvilytės nuotr. |
Byloje nuolat keičiami tyrėjai, nukentėjusieji kaskart vėl ir vėl kviečiami į apklausas pasakoti to paties, įtarimai Seimo nariui P. Gražuliui nepareikšti, o jo gerbėjai ir toliau nevaržomai siuntinėja grasinimus apie politiko elgesį pranešusiems asmenims.
Nejaugi policija ir prokuratūra išties negali efektyviai per kaip įmanoma kuo trumpiausią laiką ištirto šios bylos? Kaip žinia, efektyvumas yra ypatingai saistomas laiko kriterijaus. Laikas senka. O byloje nuolat besikeičiantys tyrėjai vėl pradeda viską iš pradžių. Nejaugi neapykantą prieš LGBTQ+ bendruomenę nuolat skatinantis Seimo narys P. Gražulis galiausiai išsisuks? Labai linkiu už šią bylą atsakingiems pareigūnams, kad taip neįvyktų.
Nors šiais metais EŽTT byloje „Valaitis prieš Lietuvą“ konstatavo teigiamus pokyčius Lietuvoje tiriant homofobinės neapykantos nusikaltimus (su kuo nuoširdžiausiai sveikinu), tačiau iš mano paminėtų atvejų galima dar kartą daryti išvadą, kad šios pažangos neužtenka. LGBTQ+ asmenys, nukentėję nuo kitų asmenų mažų mažiausiai amoralaus, o galų gale – nusikalstamo elgesio, ir toliau jaučiasi nesaugiai: štai Lukas, užpultas praeivio, kaip pats papasakojo žiniasklaidai, patyrė potrauminio streso sutrikimą. Iš mano išvardytų pavyzdžių galima liūdnai konstatuoti, kad pareigūnams ir teismams prieš LGBTQ+ asmenis įvykdyti nusikaltimai dar neatrodo iki galo svarbūs – bylos arba stagnuoja, arba yra net nepradedamos. Tokie sprendimai keičia žmonių supratimą į tai, ar jie gerbiami Lietuvoje.
Man rūpi, kad kiekvienas mano draugas ir LGBTQ+ bendruomenės narys galėtų jaustis saugiai gyvendamas Lietuvoje. Tikiu, kad rūpi ir Jums. Deja, negaliu šiandien įtikinamai pasakyti, kad LGBTQ+ žmonių teisinė apsauga veikia pilnai. Bijau, kad ir Jums neužteks argumentų įtikinti manęs, jog LGBTQ+ teisės Lietuvoje visiškai apsaugotos.
Vis tik prašau padaryti viską, kas Jūsų valioje, kad kiekvienas Lietuvos pilietis – įskaitant ir LGBTQ+ bendruomenę – galėtų vieną dieną drąsiai pasakyti: valstybė yra mano pusėje, o aš esu valstybės pusėje. Nes jeigu taip neatsitiks, mes ir toliau nuvilsime savus žmones. Nors jie vis vien mokės mokesčius, dirbs ir kurs čia, Lietuvoje, o prireikus – gins ją krauju, tačiau ta valstybė negalės jiems mainais pasiūlyti tų pačių teisių, kurias siūlo bendrapiliečiams. Negalės pasiūlyti ir apsaugos nukentėjus nuo nusikalstamų veikų. Negalės pasiūlyti teisingumo.
Gerb. A. Bilotaite ir E. Dobrowolska, Jūsų ministerijų veikla itin susijusi su procesais tose institucijose, kuriose dirba pareigūnai, kuriose įgyvendinamas teisingumas.
Agnė Bilotaitė | O.Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Prašau atsakingai ir kruopščiai įvertinti Jūsų vadovaujamų ministerijų indėlį į LGBTQ+ teises ir šių ministerijų kuruojamų institucijų veiklą. Kai tiek daug kalbame apie tai, kaip sukurti žmonėms palankias sąlygas gyventi, augti ir tobulėti mūsų šalyje, kiekvienas žingsnis žmogaus teisių srityje yra be galo svarbus ir reikalingas.
Ewelina Dobrowolska | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr. |
Mano paminėtos istorijos galėjo baigtis kitaip. Jeigu taip būtų įvykę, nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys šiandien turėtų daugiau laiko tvarstyti savo sielos žaizdas, paliktas netinkamo elgesio su jais. Deja, šiandien jiems neliko nieko kito, kaip tik varstyti teismų, policijos, prokuratūrų duris ir įrodinėti, kad ir jie nusipelnė teisinės apsaugos.
Tačiau galbūt bendromis jėgomis galime tai pakeisti?
Kai kreipiausi į policiją su klausimais, vienas jų skambėjo taip: „Ar susidūrus gatvėje ar kitoje vietoje su agresyviu asmeniu, kuris grasina ir keikiasi, gintis reikia patiems, nes pareigūnai nusikaltėlio nedrausmina, ar vis tik rekomenduotumėte kreiptis į policiją? Kita vertus, daug asmenų sako apie nusikaltimus, įvykdytus dėl jų seksualinės orientacijos, nepraneša, nes policija vis tiek nereaguoja. Ir mano paminėtas atvejis išties kelia daug abejonių dėl pareigūnų reakcijos“. Policijos atstovai mane patikino, kad „patiems bandyti drausminti agresyvius asmenis policija nepataria – geriau kreiptis į pareigūnus“. Prašau – padarykite viską, kas Jūsų valioje, kad po kreipimosi į pareigūnus teisėsaugos institucijos – tiek policija, tiek prokuratūra, tiek teismai – efektyviai tirtų ir vertintų visas veikas, nepriklausomai nuo pranešėjų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
Juk mes kiekvienas nusipelnome jaustis saugūs savo šalyje.
Pagarbiai,
Jonas Valaitis, LGBTQ+ teisių portalo Jarmo.net redaktorius ir LGBTQ+ teisių organizacijos Tolerantiško jaunimo asociacijos narys
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net