Antigenderistinė retorika – plačiai paplitusi Europoje. Tiek Europos vakaruose, tiek rytuose antigenderistinis aljansas kritikuoja Stambulo konvenciją, lyčių lygybės politiką, bando diskredituoti lyčių studijas bei perspėja apie Europai neva gresiančią „totalitarinę gender ideologiją“. Ši „ideologija“, kaip fantazuoja įvairūs antigenderizmo aktyvistai, siekia priversti gyventojus atsisakyti savo lyties identiteto, perauklėti vaikus ir paversti juos belyčiais, legalizuoti pedofiliją bei atimti prigimtinį valstybės pamatą – heteroseksualią šeimą.
 |
| Jarmo.net koliažas |
-modified.png)
Dovainė Buschmann, manoteises.lt
Vienos Universiteto politikos mokslų doktorantė
Nors šios kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų platinamos idėjos nėra būdingos tik Lietuvai, vis dėlto antigenderistinėje retorikoje galima atrasti ir tik postsovietinei Europai būdingą elementą. Tai – gender (liet. socialinė lytis arba lytis socialiniu aspektu) sąmoningas siejimas su komunizmu, bolševizmu, socializmu, Sovietų Sąjunga ir visu kitu blogiu, susijusiu su sovietine praeitimi. Per pastaruosius metus šį diskusija persikėlė iš tekstų internete, laikraščiuose ir žurnaluose į socialinius tinklus.
 |
| Dovainė Buschmann | Asmeninio archyvo nuotr. |
Aktyviausiai antigenderistines idėjas „Youtube“ platformoje lietuvių kalba šiuo metu skleidžia judėjimų „Pro Patria“ (700 000 peržiūrų) bei Lietuvos Šeimų Sąjūdžio (beveik 150 000 peržiūrų) kanalai. Šių kanalų populiarumą paaiškina reguliariai įkeliami, visiems prieinami, TV laidos tipo vaizdo įrašai, kuriais siekiama analizuoti socialines, politines ar ekonomines problemas. Argumentą, kad socialinė lytis yra susijusi su komunizmu, galima rasti „Papunkčiui su Vytautu Sinica“, „Tendencijos“ bei „LŠS savaitės apžvalga“ laidose. Šiuo komentaru siūlau atidžiau pažvelgti į tekstus, pasisakymus bei dokumentus, kuriuose socialinė lytis yra lyginama su komunizmu, siekiant geriau suprasti kokie argumentai naudojami šiam palyginimui sukurti bei kokios diskursinės strategijos naudojamos kurstyti visuomenės pasiryžimą kovoti prieš socialinės lyties idėją. Toliau, referuodama į socialinę lytį, tekste naudosiu anglišką žodį gender. Būtent tokia versija yra paplusi antigenderistinę retoriką naudojančių aktyvistų ir politikų tarpe.
Susirūpinimas Lietuvos laisve bei socialine raida
Antigenderistiniuose tekstuose, lyginančiuose gender su komunizmu, pabrėžiamas susirūpinimas šiuolaikinės Lietuvos socialine raida bei jaučiamas nusivylimas poststovietine transfomacija:
„Atsikovojome savo laisvę ne tam ir niekada nesitaikstysime su tuo, kad į Lietuvą […] grįžtų totalitarinės, tik kitaip įpakuotos, laisvo asmens protą, sąžinę ir orumą paneigiančios marksistinio-lenininio bolševizmo idėjos” (Vilniaus Forumas 2016, „Kreipimasis dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir „Baltic Pride“ eitynių“).
Tokiuose tekstuose bei vaizdo įrašuose dažnai kritikuojama Lietuvos raida po nepriklausomybės atkūrimo, bandant sukurti įspūdį, kad visuomenė pritarė tik vienai – konservatyviai – Lietuvos socialinės raidos idėjai. Deja, tekstuose niekada konkrečiai neapibūdinama postsovietinės Lietuvos vizija, ji veikiau lieka numanoma, idealizuota. Taip pat antigenderistinėje retorikoje pastebimas gilus susirūpinimas dėl Lietuvos laisvės bei „laisvo asmens“ išlikimo, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą. Integracija yra sulyginama su totalitarine Sovietų Sąjungos politika, taip kuriant pavojaus scenarijų: iškovotą laisvę subtiliais būdais ir vėl bando atimti svetimos, galingos politinės jėgos. Panašus scenarijus bei kritiškas žvilgsnis į Lietuvos integraciją Europoje išryškėja Vytauto Sinicos, vieno iš partijos Nacionalinis susivienijimas bei judėjimo „Pro Patria“ lyderių, vaizdo įraše:
„Jeigu visa tai (t. y. partnerystės įteisinimas, Stambulo konvencija, neapykantos kalbos įstatymai, t.t. – D.B.) bus priimta, jeigu didesnė dalis šių dalykų bus priimta, iš esmės, Lietuva iš sąlyginai konservatyvios šalies taps, bent jau įstatymais, kurie galioja Lietuvoje, faktiškai nugalėjusio neokomunizmo šalimi, kokios yra ne viena Vakarų šalis“ (Sinica 2021b, 12:30 min).
Socialistinės praeities grįžimo į šiandieninę Lietuvą scenarijai, kuriais remiasi antigenderistinis aljansas, yra skirti ne tik atkreipti visuomenės dėmesį, bet ir politiškai išnaudoti visuomenės pasipiktinimą, baimes ar nusivylimus. 2020 m. Seimo rinkimų programoje Nacionalinis susivienijimas žadėjo „užtikrinti, kad jokios ES institucijos nesikištų į šalių apsisprendimą šeimos sampratos klausimais, įskaitant ir finansavimo antihumaniškos ir nusikalstamos neokomunistinės genderizmo ideologijos propagandai ES šalyse nutraukimą“. Taigi šiuo abstrakčiu pažadu išspręsti „neokomunistinės genderizmo ideologijos propagandą“, Nacionalinis susivienijimas siūlo sprendimą antigenderistų „diagnozuotai“ problemai mainais už aktyvų politinį palaikymą bei balsus rinkimuose.
Gender ir komunizmas yra įgyvendinami smurtu
Diskursiniame gender ir komunizmo palyginime svarbi yra smurto tema. Smurtas antigender naratyve suvokiamas ne tik kaip fizinis veiksmas, smurtas čia turi ir simbolinę prasmę. Prof. Gedinimas Merkys, 2020 m. buvęs Centro partijos – tautininkų kandidatas į Seimą Kauno Šilainių apygardoje, savo straipsnyje, aiškinančiame kuo panašūs gender ir komunizmas, paviešintame „Pro Patria“ portale, rašo:
„Radikalioji gender ideologija mums brukama per prievartą, brukama prieš daugumos piliečių ir rinkėjų valią. Tradicinės vertybės niekinamos, o jų gynėjai kriminalizuojami. Iš esmės vyksta prievartinė intervencija į asmens pasaulėžiūros ir dvasinių vertybių sritį. […] Prisiminkime istorines analogijas: kas tai darė, kas šitaip elgėsi? Tai darė bolševizmas“ (Merkys 2015).
G. Merkio teiginys atspindi argumentacinį paradoksą: anot „tradicinių vertybių gynėjų“, žmogaus teises ir asmenines laisves reikia ginti, tačiau lyčių lygybės politika, kuria siekiama užtikrinti lygias galimybes, į „ginamų“ vertybių sąrašą nepatenka. Šiame diskurse lyčių lygybė suprantama ne kaip emancipacinė politika, bet veikiau kaip autoritarinės politikos (bolševizmo) rezultatas. G. Merkio tekste taip pat ryškios prievartos, brukimo, niekinimo, kriminalizavimo metaforos yra nukreiptos į konkretų oponentą – t.y. numanomą globalų politinį bei ekonominį „elitą“: „visas tas idėjas stumia pasaulio galingieji, labai įtakingos interesų grupės, šešėlinė pasaulinė vyriausybė. Jie šiandien realiai valdo viską: finansinius išteklius, politines darbotvarkes, žiniasklaidą“ (Merkys 2015). Taigi, diskursinis gender ir komunizmo palyginimas yra naudojamas pabrėžti atskritį tarp numanomo „mes“, paprasti, dirbantys, „natūralias“ šeimas kuriantys žmonės, bei „jie“ – tarptautinis, privilegijuotas elitas, naudojantis tiek fizinį, tiek simbolinį smurtą savo politinei galiai užtikrinti.
Religijos ir artimo santykio su „gamta“ ilgesys
Žmogaus prigimties idėja yra pastovi filosifinių diskusijų tema, Europoje prasidėjusi nuo Aristotelio bei Sokrato minčių apie savybes, skiriančias žmogų nuo gyvūno. Žmogaus prigimtis kaip sąvoka yra glaudžiai susijusi su „moteriškos prigimties“ sampratomis, kurios istoriškai buvo naudojamos siekiant paneigti moterų politines bei socialines teises. „Moteriškąjai prigimčiai“ priskiriamos savybės – dosnumas, kuklumas, pasiaukojimas, tylumas, ramumas, rūpestingumas – buvo ir vis dar yra naudojamos pagrįsti moterų nelygiaverčiai socialinei bei politinei situacijai. Antigender diskursas taip pat instrumentalizuoja žmogaus prigimties sąvoką panašumui tarp gender ir komunizmo sukurti:
„Šia sveikam protui ir mokslo žinioms prieštaraujančia ideologija [„genderizmu“ – D. B.] yra grindžiamas Vakarų šalyse šiuo metu vykdomas antropologinės ir socialinės inžinerijos, t. y. naujo žmogaus ir naujos visuomenės kūrimo, eksperimentas. Jis yra XX a. totalitarinių režimų – sovietinio komunizmo ir vokiškojo nacionalsocializmo – nesėkmingai mėgintų įgyvendinti projektų sukurti „naują ateities žmogų“ tęsinys“ (Vilniaus Forumas, 2016).
Žmogaus prigimtis šiuose tekstuose suprantama kaip natūrali visuomenės bendro gyvenimo tvarka, tradicinės, heteroseksualios šeimos pagrindas. Taip pat žmogaus prigimtis šiame diskurse yra glaudžiai susijusi su religija ir intuityviu žmogaus poreikiu pasikliauti, tikėti Dievu bei jam melstis. Lyties samprata yra analogiška komunizmui dėl šios priežasties: lytis, kaip ir komunizmas, remiasi moksliniais faktais ir siekia dekonstruoti žmogaus egzistencijos pagrindą, t.y. žmogaus prigimtį. Diskusija apie žmogaus prigimtį ir jos numanomą panaikinimą vėlgi yra labai emocionali, abstrakti tema, suteikianti galią nubrėžti ribą tarp moralaus ir nemoralaus elgesio, bei tarp „gamtos“ ir „socialinės inžinerijos“.
Taigi, analizuojant tekstus ir vaizdo įrašus būtų galima išskirti tris driskursines strategijas, kurias antigenderistinis aljansas naudoja panašumui tarp socialinės lyties ir komunizmo sukurti. Pirmiausia, remiantis abstrakčia laisvės idėja bei emocionalia Europos Sąjungos kritika, išreiškiamas susirūpinimas Lietuvos postsovietine transformacija bei Lietuvos integracija į Europą. Gender ir komunizmo sutapatinimas yra pagrįstas Europos Sąjungos lyčių lygybės politiką palyginant su Sovietų Sąjungos totalitarine sistema. Taip pat antigender diskursas instrumentalizuoja fizinio bei simbolinio smurto sąvokas įspūdžiui, jog socialinė lytis esą yra globalaus politinio, ekonominio elito instrumentas Lietuvos valstybingumui panaikinti, sustiprinti. Galiausiai antigender aljansas remiasi socialinės lyties ir komunizmo palyginimu, siekdamas išryškinti religijos bei „natūralios žmogaus prigimties“ svarbą bei nepakeičiamumą šiuolaikinėje visuomenėje.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net