Dėl gėjus niekinančio komentaro pavėluotai sukurpta byla lyg karšta bulvė keliavo iš vienų į kitų teisėjų rankas

Profesionalaus krepšininko 30 metų Karolio Guščiko feisbuko profilyje prieš aštuonerius metus atsiradęs gėjus žeidžiantis komentaras: „invalidai fuj sudegint juos“ – virto baudžiamąja byla, kurią pastaruosius kelerius metus nagrinėjo net keturių teismų teisėjai.

Per dvejus metus trukusį teismų maratoną K.Guščikas išgirdo jau antrąjį išteisinamąjį nuosprendį | LKL nuotr.


Ričardas Vitkus, lrytas.lt

vitkusr@lrytas.lt

Teisėjų sprendimai šioje buvo panašūs į laikrodžio švytuoklės švytuoklės veikimo principą. Žaidimą krepšinio aikštelėje su sėdėjimu teisiamųjų suole derinti turėjęs K.Guščikas per tą laiką spėjo išgirsti ir apkaltinamąjį ir du išteisinamuosius nuosprendžius.

Tikėtina, paskutinį tašką šioje byloje trečiadienį padėjo Šiaulių apygardos teismas, kuris K.Guščiką pripažino nekaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Tai – šiokia tokia paguoda šiam profesionaliam sportininkui, kuriam kelerius pastaruosius metus žaidimą krepšinio aikštelėje teko derinti su sėdėjimu teisiamųjų suole.

Aistras pakurstė gėjų bučinio nuotrauka

Net Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) pasiekusios aistros užvirė po vienos gėjų poros nuotraukos publikavimo feisbuke.

Mangirdas Levickis ir Pijus Beizaras | Asmeninio archyvo nuotr.

Šioje 2014 metų žiemą į savo feisbuko profilį įkeltoje nuotraukoje buvo užfiksuota, kaip ją įkėlęs homoseksualus vaikinas bučiuojasi su tuometiniu savo draugu.

Nuotrauką publikavęs vaikinas tvirtino, kad tenorėjo pasidalinti nuotraukoje užfiksuota akimirka ir neturėjo jokio tikslo ką nors erzinti ar provokuoti.

Tačiau daliai šią nuotrauką mačiusių feisbuko vartotojų ji pasirodė atgrasi. Iš maždaug devynių šimtų komentarų 65 buvo neigiami, o dėl 30 komentarų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Ikiteisminis tyrimas dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę buvo pradėtas ir K.Guščiko atžvilgiu, nes jo feisbuko profilyje atsirado įrašas: „invalidai fuj sudegint juos“. Tiesa, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne iškart po nuotraukos publikavimo, o prabėgus šešeriems metams. Kurpti bylą prokurorai ėmė tik sulaukę EŽTT.

Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą

Į teisėsaugą dėl bylos iškėlimo įžeidžius komentarus parašiusiems asmenims Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko kreipėsi praėjus vos kelioms dienoms po komentarų atsiradimo.

Vladimiras Simonko | A. Didžgalvio/LGL nuotr.

V.Simonko pareiškimą ištyrę pareigūnai nusprendė, kad „šiuo komentaru buvo tik neetiškai ir nekorektiškai pareikšta nuomonė į fotonuotraukos vaizdą“, todėl ikiteisminio tyrimo nepradėjo.

V.Simonko tokį sprendimą apskundė. Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas nenuleido rankų ir tuomet, kai šis jo skundas nebuvo patenkintas. Galų gale skundas dėl įžeidaus komentaro pasiekė Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Išnagrinėjęs skundą teismas 2020 sausio 14-ją EŽTT nusprendė, kad „pareiškėjams nebuvo suteiktos veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės, kuriomis jie būtų galėję apginti teisę į privatų gyvenimą, kuri buvo pažeista dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu“.

Sportininkas kaltę neigė

Kadangi EŽTT konstatavo, kad „Lietuvos valdžios institucijos nevykdė pareigos ištirti, ar komentarai dėl seksualinės orientacijos buvo neapykantos ir smurto kurstymas“, Lietuvos teisėsaugininkams vėl teko spręsti, ką daryti su V.Simonko skundu.

Buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn įžeidžių komentarų autorius.

Nors K.Guščikas neigė rašęs įžeidų komentarą, byla jo atžvilgiu buvo išskirta į atskirą, o baigus tyrimą, perduota teismui.

Prieš Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėją 2021 metais stojęs sportininkas kaltę neigė.

Jis sakė, kad nuo savo feisbuko paskyros neatsijunginėdavo, todėl komentarą iš jo artimųjų sodyboje esančio kompiuterio ar jo paties mobiliojo telefono galėjo parašyti kas nors kitas.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad po įvykio praėjus septyneriems metams nėra galimybės iš interneto svetainę administruojančios bendrovės gauti bet kokią informaciją, kurią būtų galima laikyti kaltės įrodymu.

Asociatyvi Tingey Injury Law Firm/unsplash.nuotr. 

Todėl 2021 metų lapkričio 8 dieną nuosprendį paskelbęs Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas teisėjas K.Guščiką išteisino kaip asmenį nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Išteisinamąjį nuosprendį panaikino

Šį Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjo nuosprendį Šiaulių apygardos teismui apeliacine apskundė ne tik nukentėjusysis bei kaltinimą palaikantis prokuroras, bet ir pats K.Guščikas.

Apeliacinį skundą parašęs prokuroras tvirtino, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nukentėjusysis tvirtino, kad jam buvo sudaryta galimybė dalyvauti tik viename teismo posėdyje, o į kitus posėdžius jis net nebuvo kviečiamas, todėl teismas nesudarė jam galimybės tinkamai išdėstyti savo poziciją ir dalyvauti procese.

K.Guščikui paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį apskundęs jo advokatas tvirtino, kad nors teismo sprendimas yra teisingas, tačiau tačiau teismo motyvai ir jų pagrindu padarytos teismo išvados, kuriais krepšininkas buvo išteisintas, yra nepagrįsti.

Pasak advokato, remiantis šiomis išvadomis ir motyvais galima spręsti, kad jo ginamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl prašė aukštesnės teismo keisti išteisinimo motyvus.

Šiuos skundus pernai vasario 10 dieną išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, o bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Tvirtino negatyvių nuostatų neireiškiąs

Bylą pernai kovo 30 dieną vėl pradėjo nagrinėti kita Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja.

Prieš teismą vėl stojęs K.Guščikas kaltu neprisipažino ir pakartojo tai, ką buvo sakęs anksčiau.

Krepšininko teigimu, įžeidus komentaras galėjo būti parašytas pasinaudojus jo artimųjų sodyboje paliktu kompiuteriu arba įsibrovus į jo feisbuko paskyrą, o tai galėjo padaryti bet kas iš jį supusių žmonių.

Sportininkas teisme tvirtino, kad nėra nusiteikęs prieš homoseksualius asmenis ir jam nepriimtina reikšti negatyvias nuostatas viešuose socialiniuose tinkluose.

Skyrė 3 tūkstančių eurų baudą

Kadangi įžeidus įrašas po feisbuke publikuota nuotrauka buvo parašytas 2014 metų pabaigoje, o ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo buvo pradėtas tik 2020-ųjų vasarą, tikslių įvykio aplinkybių nustatyti nepavyko.

Per antrąjį teismo procesą kaltinimą palaikantis prokuroras iš dalies pakeitė kaltinimą iš konkretaus į abstraktesnį – kad kaltinamasis įžeidų komentarą parašė „nusikaltimo metu būdamas nenustatytoje vietoje“.

Bylą išnagrinėjusi teisėja konstatavo, kad nėra abejonių, jog šis komentaras buvo nukreiptas į homoseksualų bendruomenę ir skatino neapykantą jiems.

Kaltę neigusio K.Guščiko teiginius teisėja įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaltu pripažintam K.Guščikui teisėja skyrė trijų tūkstančių eurų baudą.

Apeliacinį skundą patenkino

Šį Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjos nuosprendį K.Guščikas apskundė Šiaulių apygardos teismui.

Apeliaciniame skunde K.Guščiko advokatas nurodė, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Pasak advokato, teismo motyvai ir išvados ne tik prieštaravo bylos medžiagai bet ir nesutapo tarpusavyje.

Advokato teigimu, teismas įrodinėjimo naštą perkėlė kaltinamajam ir tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso pažeidimus.

Apeliacinį skundą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas jį patenkino. K.Guščikas buvo išteisintas neįrodžius, kad jis įvykdė nusikaltimą, kuriuo buvo kaltintas.

Šis Šiaulių apygardos teismo sprendimas dar gali būti apskųstas kasacine tvarka.

Pirmąkart tekstas publikuotas lrytas.lt ir perpublikuotas portale jarmo.net redakcijos sutikimu
Naujesnė Senesni