Rašau praėjus kiek daugiau nei pusei metų po mūsų baltiškų vestuvių kaime. 2022 m. sausio 1 d. išsiuntėme svečiams el. pakvietimus turėdami tik datą, vietą ir daug nerimo. Na, aš jaučiau daug nerimo, nes… mūsų vestuvės buvo mano pirmosios vestuvės, t.y. aš niekada nebuvau dalyvavusi jokiose kitose draugų vestuvėse ir neišmaniau, kokios jos būna. Taip vestuvių planavimas virto terapine patirtimi – teko užduoti tokius klausimus: kas mes ir kokios vestuvės atspindėtų mūsų asmenybes ir vertybes? Kokius žmones norime jose matyti ir t.t.?
 |
| Viktorijos Gajauskaitės nuotr. |
Augustė Jasiulytė, jasiulyte.com
facebook.com/jasiulyteauguste
Sunkiausia – išsirinkti vietą
Tvirčiausiai buvome apsisprendę dėl ceremonijos ir vestuvių vietos. Norėjome vestuvių gamtoje, geriausia – vienkiemyje. Įsivaizdavau neiščiustytą, medinių namelių komplektą, apaugusį natūralia augalija (ieškojau Edgaro Valterio vaikų knygose apie Puokius aprašomo Piekio namelio, ha ha).
O kaip buvau nusivylusi puslapis po puslapio internetuose matydama „sutvarkytas”, išlaižytas sodybas, skirtas tūseliams ir baliukams…
Pastebėjau tokį dėsningumą, kad kai pasiduodu, iš dangaus nukrenta būtent tai, ko noriu. Ėmiau rašinėti draugams ir atradome pilnai mūsų viziją atitinkančią apsuptą tvenkinėlių ir upės medinių namelių komplektą su pirtimi pas tikrą gamtos poetą ir žynį Feliksą Laivį. Jau vien pažiūrėjus nuotraukas žinojau, kad ten vyks mūsų vestuvės, o nuvažiavus gyvai net praėjo galvos skausmas.
Ceremonija
Nors pati šią vasarą vedžiau humanistines vestuvių ceremonijas (apie tai kitąkart), norėjome, kad mus sujungtų pagal baltiškas tradicijas. Ir ne, nebūtina priklausyti Romuvai.
 |
| Viktorijos Gajauskaitės nuotr. |
Vėlgi, klioviausi savo intuicija ir jau senokai žinojau, kad norėčiau tik baltiškos vestuvių ceremonijos.
Ta pati nuostabi draugė, užrodžiusi sodybą, parekomendavo vaidilą Gediminą Žilį ir jau nuo pirmųjų pokalbio telefonu su šiuo fantastišku žmogumi minučių pajutau, kad noriu, jog būtent jis mus sujungtų.
Ilgą laiką nebuvome tikri dėl ceremonijos vietos. Feliksas Laivys, sodybos šeiminikas, nusivedė mus ant kelis kilometrus nuo sodybos nutolusio Verpeto (dar žinomo kaip Tado Blindos) kalno. Vėlgi, vos ant jo užlipus, visą kūną pagaugais nukratė – man tai pati gražiausia vieta Lietuvoje. Beje, ceremonijos metu šalia ganėsi karvutės (teritorija privati ir ne, neatsiklausėm, ar galim ant jos tuoktis, ups!)
 |
| Viktorijos Gajauskaitės nuotr. |
Vestuvių gelbėtoja – koordinatorė
Jei netyčia skaitai šį tekstą, ačiū, ačiū, ačiū Tau, Urte, kad pati pasisiūlei pakoordinuoti mūsų vestuves. Net nenoriu bandyt įsivaizduoti, kiek sąmyšio būtų kilę be tavęs ir mano atsiminimai iš vestuvių nebūtų buvę tokie šilti. Net ir mažesnėms vestuvėms rekomenduočiau turėti koordinatorių. Ji arba jis – tai papildomos rankos, kad vestuvių dieną tik mėėėgautumėtės.
Aš per savo vestuves dar ir 9 sav. laukiausi, o dvi dienas prieš jas mane smarkiai kamavo pirmo trimestro negalavimai… vos iš lovos galėjau atsikelti. Tu mus išgelbėjai!
 |
| Viktorijos Gajauskaitės nuotr. |
Veganiškas maistas, dekoracijos, muzika… Sutilpome į 5 tūkst. eurų!
Mano vyras norėjo po vestuvių ceremonijos su seniai matytais draugais išsikept bulvių su dešrelėmis ir nueit į pirtį… O man buvo svarbu, kad būtų daug maisto, gražu ir šventiška. Taip pat žinojau, kad nenoriu ir neturėsiu laiko ir jėgų pati puošti sodybos ar serviruoti stalo… Taip pat pergyvenau, kad svečiai nenuobodžiautų ir nepraalktų. Taip paslaugų sąraše atsirado dekoratorės, muzikantai ir, žinoma, maitinimas. Dabar vyro idėja su dešrelėmis ir bulvėmis nebeatrodo tokia bloga, nes man asmeniškai mūsų vegan maistas ir personalo bendravimas buvo nuviliantis… Todėl ir neatskleisiu tiekėjų.
 |
| Viktorijos Gajauskaitės nuotr. |
Nuo 2013 metų rašausi savo išlaidas (go, virgo!) ir jas patikrinusi skelbiu, kad sugebėjome įtilpti į 5 tūkst. eurų (vestuvių dieną infliacija Lietuvoje jau siekė 18-20 proc.). Vestuvėse dalyvavo 35 svečiai, o vietoje dovanų paprašiau tėčio, kad išnuomotų autobusiuką ir nuvežtų svečius iš Vilniaus į vietą, taip pat sesių, kad kitą dieną svečiams pagamintų ką nors skanaus ant laužo, draugės Jolantos (Akimirkų gaudyklė), kad nupintų vainiką (jis tapo mano įvaizdžio pagrindiniu akcentu, ačiū Tau už triūsą, brangioji!) ir iškeptų ruginės duonos, kitų draugų, kad pravestų žaidimus ar pagrotų… Oi, kaip sunku man buvo prisiversti paprašyti pagalbos!
 |
| Viktorijos Gajauskaitės nuotr. |
Į 5 tūkst. eurų įeina:
- sodybos nuoma
- veganiškas maitinimas
- veganiškas kokosinis tortas (Erikos saldumynai)
- fotografės paslaugos (Viktorija Gajauskaitė)
- dekoratorių paslaugos (DEKOLAB)
- muzikantai (Rakija Klezmer Orkestar)
- vaidila (Gediminas Žilys)
- koordinatorė
- makiažas (Jolita Duškinienė)
- kostiumų nuoma iš Lietuvių Literatūros ir Tautosakos Instituto
- žalvariniai žiedai (Girvilka)
- lininė suknelė (Linen Handmade Studio) ir vyro kostiumas
- šiek tiek alkoholio
- juosta ir kt. daiktai ceremonijai iš Ragainės
 |
| Viktorijos Gajauskaitės nuotr. |
Ir pabaigai… vestuvių planavimas kaip terapinė patirtis
Planuodama vestuves vis užčiuopdavau savyje prisitaikėliškąją dalį, kuri troško žinoti, o kaip kiti žmonės tą vėselę švenčia. Man ne visada buvo lengva pastovėti už mūsų (mano) sprendimus, buvo be galo sunku prašyti draugų pagalbos… Vis dar mokausi to iki dabar. Dėl to, kad po 3 savaičių gimdau, norisi viską lyginti su gimdymu. Gali pasiruošti įvairiems jo scenarijams, bet niekada nepavyks numatyti iki smulkmenų, kaip jis vyks ir to nereikia. Labiausiai džiaugiuosi, kad vestuvių dieną 95 proc. laiko pavyko visu kūnu jomis mėgautis, nors tikrai viskas nevyko tobulai pagal planą. Taip pat nejaučiau jokio jaudulio, tik malonų transą ir šilumą. Kaip vėliau girdėjau iš svečių, visiems buvo taip pat gera.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net