Kai visuomenę krečia seksualinio smurto skandalai (jie visada yra skandalas, išskyrus tuos 98.5 proc., kai niekas į juos nekreipia dėmesio), labiausiai noriu, kad būtų kuo mažiau keliama panika. Kuo mažiau šūkaujama „pedofilai!“ Kuo mažiau užkeliamas streso lygis iki drebulio. Kai esame tokioje būsenoje, mes nesame darbingi ir vos gebame skirti laiko refleksijai bei tikram darbui, o ne tik isterijos platinimui.
 |
| Akvilė Giniota | Asmeninio albumo nuotr. |
Neplatinkime isterijos. Atsitraukime ir galvokime, ką galime daryti. Ne padaryti, o daryti. Nes seksualinio smurto prevencija yra kultūrinis pasirinkimas. Tai nėra vienkartinis darbas. Tai nuoseklus pasirinkimas dirbti su giluminėmis priežastimis, kurios sukelia seksualinio smurto mastą (kurį mes dabar neigiame ir kurio nebepajėgiame paneigti visuomenės skandalų atvejais ir tada mūsų neigianti emocija sprogsta).
Seksualinio smurto visada buvo ir yra labai daug. Daugelis jo vyksta mums nematant. Ir išžaginimo, prievartavimo atvejai nėra griežtai izoliuoti nutikimai. Išžaginimas ir prievartavimas visada diskutuoja su seksistinėmis normomis. Kaip mes žiūrime į moteris ir vyrus – kuo stereotipiškiau – tuo didesnė rizika, kad vieni prievartaus, o kiti bus prievartaujami.
Greitų receptų nėra. Bet yra du labai svarbūs komponentai.
Pirmasis – darbas su stereotipinėmis normomis (moterys ir vaikai neturi būti suvokiami kaip „vartojami“, neturi būti auginami leistis vartojamais, o vyrai neturi būti auginami būti „vartotojais“ ir turi išmokti savo galią pajusti ne per kažkieno poreikių pamynimą. Kaip visada, čia tendencijos, ne visuma)
Antrasis – lytiškumo ugdymas. Jis nėra skirtas tik vaikams. Jis skirtas mums visiems. Esame seksualiai frustruota, lytiškai neišprususi visuomenė. Kol neprasivalysime savo lytiškųjų kanalų ir neatrasime laisvės diskutuoti šiomis temomis, tol negalime tikėtis, kad mūsų vaikai tą gebės. Kaip finansiškai raštingo žmogaus sukčiai negali taip lengvai apgauti, taip ir lytiškai raštingo žmogaus seksualiniai sukčiai negali taip lengva išnaudoti.
Kalbėkimės apie kūnus, apie lytiškumą kuo daugiau. Ką kalbėtis? Esu daugybę kartu apie tai rašiusi. Skaitykite mano ra6inius čia, „Facebook“ arba „Instagram“. Jeigu nepatinka skaityti – klausykitės mano ir kolegės kadaise kurtos „Savaime nesuprantama“ tinklalaidės.
Darykime, o ne tik nedarbingai reaguokime. Pokytis nepasidarys „iš viršaus“. Pokytis pasidarys, jei užtektinai didelė visuomenės dalis nuspręs ištraukti lytiškumą iš rizikos zonos ir jį integruoti į pozityvią, sveiką visuomenės, santykio ir asmens dalį.
Amen.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net