Vaikai bus belyčiai ir pranyks žodžio laisvė – kodėl žmonės tiki tokiomis sąmokslo teorijomis?

Supuvę Vakarai primeta šalims genderizmą. Gėjai nori įsivaikinti vaikus tam, kad galėtų juos išnaudoti. Ukrainoje karas vyksta dėl LGBTQ+ bendruomenės. Olimpinėse žaidynėse numatytos LGBTQ+ kvotos. Ukrainos prezidentas dalyvavo LGBTQ+ eitynėse dėvėdamas trumpus šortus ir juodą peruką. Vaikai ruošiami tapti belyčiais žmonėmis. Tai – tik keli teiginiai, kuriais propagandos mašina mėgina įtikinti plačiąją visuomenę. Tačiau kodėl žmonės šiomis sąmokslo teorijomis patiki?

Rusija mėgina įtikinti Vakarų visuomenes, kad ES kelia pavojų vaikams | Asociatyvi Vlad Karkov/SOPA Images/LightRocket nuotr. iš „Getty Images“

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net 

Išsigando, kad išnyks žodžio laisvė

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė Nacionaliniame žmogaus teisių forume, vykusiame praėjusių metų lapkritį, priminė, kad nemažai melagienų Lietuvoje pasklido ir dėl Stambulo konvencijos.

„2021-aisiais visuomenę ištiko panikos priepuolis dėl to, kad bus sugriautos šeimos, vaikai, uždrausta žodžio laisvė. (Teiginys) apie žodžio laisvės ribojimą nuskambėjo net iš aukščiausio šalies pareigūno. Jis įvardijo, kad gali būti ribojama žodžio laisvė, jeigu Stambulo konvencija bus ratifikuota. Buvo išreikšta tokia dvejonė arba baimė“, – kalbėjo J. Juškaitė.

J. Juškaitė | ŽTOK/J. Petronio nuotr.

Ypač ryškios sąmokslo teorijos paliečia lytiškumo ugdymą. Pavyzdžiui, viena Lietuvos žiniasklaidos priemonių prieš kelis metus buvo pripažinta pažeidusi etiką, kai paskelbė, jog per lytiškumo ugdymo pamokas vaikus norima mokyti masturbuotis.

„Vieni sako – mes tvirkiname vaikus. Kiti atsako – mes tiesiog norime suteikti informacijos, kad jie gebėtų saugoti save. Tai yra UNESCO, Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija, apkritai tai Europos Sąjungos pamatinė vertybė, ką Rusija, išnaudodama lytiškumo, lyties, LGBTQ+ temas, stengiasi atakuoti parodydama, kad pamatinės vertybės yra iškrypusios“, – akcentavo VU edukologijos doktorantė, lytiškumo ugdymo ekspertė Akvilė Giniota.

Akvilė Giniota | ŽTOK/J. Petronio

Į dezinformacijos taikiklį prieš kurį laiką pateko ne tik žmogaus teisės, bet ir sveikatos temos. Pavyzdžiui, pasklido melagingas teiginys, kad neva koronavirusas sklinda 5G ryšiu.

Didžiulis iššūkis

Propagandos ir informacinių karų ekspertas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius teigė, kad informaciniame lauke gyvename „karo salygomis“, o propagandos ir dezinformacijos priemonės, pasitelktos iki Rusijos karo Ukrainoje, itin matomos išlieka ir šiandien.

„Įtampa yra didžiulė“, – akcentavo jis.

Pasak N. Maliukevičiaus, dezinformacijos laviną turi atlaikyti tiek žiniasklaida, tiek žmogaus teisių organizacijos, o tai tampa tikru iššūkiu.

Rusijos žiniasklaida nuolat skelbia prieš Vakarus nukreiptą dezinformaciją | Jaap Arriens/NurPhoto nuotr. iš „Getty Images“

„Galime stebėti, kaip yra išnaudojamos įvairios sferos, įskaitant ir žmogaus teises, jų organizacijas. Sakyčiau, kad šita prasme tai didžiulis iššūkis daugeliui sričių, ir žiniasklaidai, nes tai yra platforma, kuria bandoma pasinaudoti, manipuliuoti taikant tam tikras strategijas. <...> Didžiulis iššūkis ir visuomenininkams, visuomeninėms, žmogaus teisių organizacijoms, kuriomis bandoma pasinaudoti, išnaudoti kaip platformą, bandoma jas diskredituoti“, – praėjusiais metais Nacionaliniame žmogaus teisių forume kalbėjo jis.

Vidinės nuostatos

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė teigė, kad „panika ir isterija“ dėl Stambulo konvencijos yra standartinės dezinformacijos kampanijos pavyzdys. Pasak jos, toks pat modelis pasitelkiamas ne vien Lietuvoje.

Jūratė Juškaitė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

„Aukštos emocijos. Matai, kad ir Bulgarijoje tie patys argumentai, ir Latvijoje, ir Lenkijoje, ir kitose šalyse. Visur tas pats modelis pritaikytas, bet mes pasimovėme ant jo. Dalis visuomenės, jeigu šiandien jos klaustume, ką ji mano apie Stambulo konvenciją, galvą guldytų ir sakytų, kad jos negalima ratifikuoti, nes pasaulis sugrius“, – kalbėjo J. Juškaitė.

Anot žmogaus teisių ekspertės, ši tema jautri, nes susijusi su vidiniais žmonių įsitikinimais ir jau turimomis nuostatomis.

„Labai noriu pažymėti, kad Rusija nepadaro iš mūsų homofobų, ksenofobų, bet aktyvina tai, ką mes savyje jau turime“, – teigė lytiškumo ugdytoja A. Giniota.

Diskusija | ŽTOK/J. Petronio

Pasak jos, pažaboti propagandą galima prevencinėmis priemonės, pavyzdžiui, švietimu. „Ne tik mokyklose, bet ir apskritai visuomenėje“, – teigė ekspertė.

Naudojasi emocijomis

Tačiau kol visuomenė nešviečiama, ją ir toliau baugina įvairių sąmokslo teorijų megėjų, o kartais – ir politikų, pasisakymai.

„Klaidingi įsitikinimai didele dalimi kurstomi populistinių jėgų. Vienas iš paprastesnių kelių ateiti į valdžią yra vadovautis stipriomis emocijomis. Taip veikia mūsų smegenys, kad neigiamos emocijos labiau veikia žmogaus elgesį“, – apie tai, kodėl žmonės vis dar „pasimauna“ tikėdami įvairiomis sąmokslo teorijomis, nepriima kitos odos spalvos, tikėjimo ar rasės žmonių, kalbėjo Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Dovilė Šakalienė | ŽTOK/J. Petronio

Ji teigė, kad dezinformaciją ir melagienas skleidžia ne tik vidinės, bet ir išorinės jėgos, pavyzdžiui, informacinis karas vyksta tarp Rytų ir Vakarų.

„Išgąsdinti visuomenę ir mobilizuoti ją ginantis nuo tariamų grėsmių yra tas dažnai naudojamas metodas. Mūsų Rytų kaimynai dažnai šį metodą naudoja. <...> Žmogaus teisių temos yra labai tinkamos būtent sukurti tuos baubus. Kai mes kalbame, pavyzdžiui, apie LGBTQ+ žmonių teises, tai vienas iš tų naratyvų yra toks, kad kažkaip tai tariamai gali sugriauti šeimą. Niekada niekas nepateikė atsakymo, kokiu būdu tai gali sugriauti šeimą, bet logiški argumentai ir nėra emocinio naratyvo dalis“, – sakė politikė.

VU edukologijos doktorantė A. Giniota pažymėjo, kad neapykantos kurstymas ypač paliečia ir LGBTQ+ bendruomenę. Propaganda mėgina „užkabinti“ jautrią vaikų temą, sakė ji.

„Neapykanta mus verčia jausti stipriai tas emocijas tokias, kokios jos yra: pyktis, gėda, šleikštulys – tai stiprio emocijos. Propaganda įtikina, kad tu kovoji už savo idėjas, vertybes. Tik tiek, kad jos labai stipriai paveiktos ir dirbtinai suaštrintos įtikinant, kad pavyzdžiui, reikia saugoti vaikus nuo kažkokių pavojų, kad Vakarai kažkaip išplauna vaikų moralę, bando paversti juos belyčiais. <...> Ir atsiranda toks reiškinys kaip susirūpinę tėvai“, – teigė A. Giniota.

Reikalinga griežtesnė atsakomybė?

Anot D. Šakalienės, nors „tradicionalistinio mąstymo politikai“ mėgsta kartoti, kad žmogaus teises ginantys progresyvūs visuomenės nariai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui tačiau, kaip paaiškėjo, būtent prokremliško mąstymo žmonių progresyviųjų grupėje yra mažiausiai.

„Žmogaus teisių gynimas nėra tai, kas kelia grėsmę“, – įsitikinusi ji.

Seimo etikos ir procedūrų komisijos narės pareigas einanti D. Šakalienė teigė, kad reikėtų imtis griežtesnių priemonių prieš tuos Seimo narius, kurie atvirai kalba, jog vakcinos sukelia žalą, skleidžia pramanus apie Stambulo konvenciją, nes, anot politikės, žodžio laisvė nėra suderinama su dezinformacija.

„Nė vienam iš šių (politikų iki šiol) nebuvo absoliučiai jokios atsakomybės“, – apgailestavo ji.