1995 metais buvo įkurtas pirmasis LGBTQ+ tinklalapis gayline.lt, subūręs tūkstančius šios bendruomenės narių visoje Lietuvoje. Vienas jo įkūrėjų Antanas J. pasakojo, kad teko įveikti ne vieną išbandymą – išpuolius prieš puslapį mėgino vykdyti agresyvūs programišiai, o Lietuvoje priėmus vadinamąjį „gėjų propagandos“ įstatymą, susidurta su baime, kad tinklalapį mėgins uždaryti ir valdžios institucijos.
 |
| Portalas gayline.lt pateikia LGBTQ+ naujienas iš Lietuvos ir viso pasaulio | Jarmo.net nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tačiau nepaisant praeityje kilusių pavojų, ir šiandien veikiantis portalas pateikia LGBTQ+ naujienas, susijusias su aktualijomis tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje. Anksčiau jame taip pat buvo galimybė susikurti savo anketą, bendrauti su kitais vartotojais, talpinti skelbimus. Galiausiai pažinčių erdvę nuspręsta perkelti į atskirą tinklalapį – gaycafe.lt
Gayline.lt kūrėjai suformavo ir homofobiškų politikų pašiepimo tradiciją – ėmė skelbti metų „pupulių“ rinkimus nurodydami, už kokį pasisakymą ar homofobišką iniciatyvą jiems skiriami „garbingieji“ titulai. Įžengę į politinę erdvę, gayline.lt administratoriai sulaukė tuo nepatenkintų veikėjų priekaištų.
Prieš gayline.lt ne kartą mėgino išpuolius įvykdyti programišiai, tačiau svetainės kūrėjai nuolat taisė saugumo spragas ir vartotojų informacijos pagrobti niekam nepavyko.
 |
| Gayline.lt – seniausias LGBTQ+ tinklalapis | Lietuvoje Jarmo.net nuotr. |
Tačiau didžiausia baimė įsivyravo 2009 metais priėmus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimus, kurie kitaip vadinami „gėjų propagandos“ įstatymu. Šia pataisa uždrausta pateikti tokią informaciją, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Puslapio administratoriai pasiruošė galimam valdžios institucijų mėginimui uždaryti tinklalapį.
Bet šiandien seniausias LGBTQ+ portalas iki šiol atlieka savo misiją – skatina diskusijas, supažindina su aktualia informacija. Tai buvo pagrindinė vizija, dar gayline.lt kūrimo pradžioje numatyta Antano J., norėjusio greitai paskleisti žinias apie tai, apie ką tuomet retas išdrįsdavo garsiai kalbėti – LGBTQ+ žmonių teises ir jiems rūpimus klausimus. Nors XX a. 10-ajame dešimtyje Lietuvoje buvo įvestas internetas, tačiau juo naudojosi dar nedaug žmonių. Kaip pasakojo Antanas J., kartais į gayline.lt pasižvalgyti užklysdavo vos 1-2 žmonės per savaitę. Tačiau portalą pavyko išauginti iki tūkstančių unikalių vartotojų per dieną.
Kaip? Apie tai Antanas J. kalbėjosi Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) tinklalaidėje „Iš spintos“. Jį kalbino TJA narė Kornelija Zaicaitė
– Kaip buvo įkurtas gayline.lt?
– Tinklalapis buvo kuriamas tada, kai internetas tik atsirado Lietuvoje.
Esu informatikas, dirbau laboratorijoje, kurioje įvestas internetas. Tai buvo pirmoji interneto linija Lietuvoje, Kauno technologijų universitete.
Besižvalgant po internetą radome ir informacijos apie LGBTQ+, tai buvo pačios pirmosios užuomazgos. Tačiau apie Lietuvą informacijos, pavyzdžiui, kur kokie klubai atsiradę, jokios nebuvo. Na ir dar taip sutapo, kad mano vienas grupiokas pasikvietė mane čia, Vilniuje, į „Amsterdamo klubo“ techninę biblioteką. Nuėjau.
Kadangi pats informacijos ieškojau, bet neradau, nutariau, kad reikia ja pasidalinti su kitais. Pačioje pradžioje buvo šiek tiek baimės atidarant svetainę, kadangi Lietuvoje mūsų, informatikų, dirbančių su internetu, buvo tik dešimtis, ir vienas kitą gerai pažinojome, todėl svetainę atidarius dingtų anonimiškumas. Susitariau su kolega informatiku, buvo pirmoji svetainė atidaryta Estijoje, tiesa, kitokiu adresu, ne gayline.lt, o vadinosi „Forte“.
Lankomumas – vienas, du žmonės per dieną, kartais ir per savaitę pora žmonių. Nuo to mes ir startavome. Suprogramavau aplinką, kurioje būtų galima talpinti skelbimus. Srautas nedidelis buvo, bet nuo to ir pradėjome, įsivažiavome.
–Ar jūs iš tikrųjų pasirinkote internetinę platformą, nes, sakykim, tiesiog suvokėte, kiek daug galimybių duos internetas, ar buvo kitos priežastys? Kodėl, pavyzdžiui, ne kažkoks žurnaliukas?
– Ko gero, mano tas žinių bagažas informatikoje suteikė tai, ką aš galėjau padaryti. Yra technologijos, kurios man suprantamos. Ir norėjosi informacijos sklaidos. Kaip rašytojas esu prastas. Surasti kažkokios informacijos, kad straipsnį parašyčiau, man būtų sudėtinga. Beje, vienas kolega, bendradarbis vėliau prisijungė. O internetas rodė didelį potencialą, kad bus ta informacinė sklaida gana plati ir prieinama. Juolab, kad tuo metu universitetuose atsirasdavo kompiuteriai, prijungiami prie interneto, „Telekomas“ per telefono linijas pradėjo įvedinėti internetą ir matėsi, kad erdvė labai patogi informacijos sklaidai.
– Ar jūs, tarkim, pats pajutote, kad šitas dalykas naudingas, o gal buvo bendras suvokimas, kad tai patogu? Ar asmeninė iniciatyva supratote, kad toks puslapis būtų naudingas?
– Daugiau asmenine iniciatyva. Tuo metu, kaip jau minėjau, tos informacijos sunku buvo rasti, buvo lyg tai „Naglis“ – toks žurnalas – pardavinėjamas. Kaip nekeista, tuo metu buvo galima laisvai įsigyti spaudos kioskuose, o dabar tai prilyginama erotinei informacijai ir yra paslėpta.
Spauda turi tokią savybę, kad informacija vėluoja. Tu išleidi ją, o informacija jau mėnesio senumo yra...
Buvo klubai, buvo pažintys, norėjosi kažko greitai, kad viskas būtų pateikiama greitai <...>. Tuo metu (gal teko girdėti?) buvo tokia pokalbių platforma, kurioje buvo galima prisijungti į kanalus ir šnekėti. Vienu metu labai populiaru buvo. Tai tiesiog serveris yra, žmonės jungiasi per programėlę, galėjo „chatinti“ tartum kaip dabar kokioje feisbuko grupėje. Mūsų, gayline.lt, kanale vienu metu sėdėdavo virš 100 žmonių, bendraudavę kiaurą parą.
– Ar jūs turėjote viziją, ko norite iš gayline.lt? Ko tikėjotės?
– Buvo keletas etapų. Pirmiausia norėjosi pateikti kažkokią informaciją, kad būtų galima žinoti, jog klubai yra, galbūt pažintys, skelbimai, LGBTQ informacija: vėliavos spalvos, kas tai tas rožinis trikampis. Tai tokia informacija, atspindinti mūsų istoriją.
Prie mūsų prisijungus naujiems žmonėms, keitėsi svetainės pobūdis. Didelį postūmį padarė Artūras (Rudomanskis) iš TJA, kuomet mes pradėjom bendradarbiauti, tada ir straipsnių šiek tiek daugiau atsirado.
Vienu momentu labai buvo populiarūs skelbimai, iš kurių apie 80 proc. srauto ėjo vien skelbimams, pažintims, o likę 20 proc. srauto domėjosi naujienomis. Jau atsirado ir naujienų portalas. Ir pradėjus bendradarbiauti su TJA, tai svetainė tarsi skilo į dvi dalis. Visos pažintys nukeliavo į svetainę gaycafe.lt, o gayline.lt ėmė plėstis. Atsirado informacijos apie filmus, knygas. Buvo bendraujama ne tik su TJA, bet ir su Lietuvos skeptikų organizacija, jei mums padėjo su tokia informacija kaip mitai apie LGBTQ+. Tas portalas vis daugiau ir daugiau informacijos pateikė, tarkime, apie psichologiją, kad žmonės, gyvenantys mažuose miesteliuose, nesijaustų vieniši.
Judant toliau, tai įsiskverbėme į politinę erdvę, pavyzdžiui, paskelbėme „pupulių rinkimus“. <...>
– Grįžtant prie pradžios, kaip viskas atrodė, kai veikė visa svetainė? Juk per dieną tebuvo 1-2 lankytojai. Kaip tai įgavo pagreitį? Kaip žmonės sužinodavo?
– Pagreitį įgavo kartu su internetu Lietuvoje, kai prisijungė nauji kompiuteriai, naujos mokymosi klasės universitetuose. Labai didelį postūmį padarė vadinamieji žalieji terminalai. Kauno technologijos universitete pirmame aukšte sustatė terminalus, kur galėdavo ateiti bet kas iš studentų ir tiesiog bendrauti. Interneto pasiekiamumas drastiškai padidėjo. Tai padėjo auginti lankytojų skaičių. Nuo poros lankytojų per savaitę išaugome iki 2 tūkst. unikalių lankytojų per dieną, iki 80 tūkst. puslapių peržiūrų. Ir prisijungė nauji žmonės, pavyzdžiui, vienas jų, mokėjęs kompiuterinę grafiką, šiek tiek pakeitė svetainės išvaizdą.
Lankytojams pradėjus talpinti skelbimus, reikėjo juos tikrinti: kiekvienas skelbimas būdavo individualiai patikrintas, kad kažkas šunybės neiškrėstų, neįdėtų svetimo vardo ar telefono, tad buvo sukurta visa sistema. Skelbimų buvo tūkstančiai. Kaskart būdavo tikrinama, ar skelbimų turinys nesukels kažkam problemų.
– Ar tokių atvejų būdavo?
– Būdavo. Buvo keletas prokuratūros paklausimų, kai svetimu vardu įdėdavo ir šantažuodavo... Buvo keletas atvejų. Bet nedaug. Per 25-erius metus, kiek man teko dirbti su svetaine, tai buvo kokie 3 kartai gal.
– Įdomu, ar jūs pats, kai gayline.lt tapo labiau žinomas, nesulaukėte kokių grasinimų ar kažko, ką šiandien vadiname neapykantos žinutėmis?
– Taip, buvo svečių knyga, kurioje rasdavome parašytų labai įvairių visokių palinkėjimų, atsiliepimų. Mes, administratoriai, buvome pakankamai anonimiški. Už „nick'ų“ buvo realūs žmonės, bet nelabai buvo žinoma, kas jie. Tai elektroniniai laiškai ateidavo, bet kad susitiktų gatvėje ir grasintų, klaustų, tai to nebuvo.
Buvo daugiau baimių dėl mūsų, Lietuvos Respublikos įstatymų. Kai priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, tai mes tartum pakliuvome kaip blogiečiai: turėjome arba uždaryti svetainę, arba dėti kažkokius įspėjimus, kad čia negalima lankytis nepilnamečiams. Įdėjome įspėjimą, kad mūsų svetainė gali padaryti žalos psichinei sveikatai Seimo gražuliams. Pasiruošėme atsarginius variantus, kad jeigu netyčia būtų bandoma uždaryti svetainę įstatyminiu būdu, tai kad ji startuotų vos po poros valandų kažkur užsienyje.
– Ar buvo rimtų bandymų jus uždaryti, nes aš nesu girdėjusi, kad koks nors Petras Gražulis protestuotų?
– Mus keletą kartų pajudino su „pupulių“ rinkimais dėl neva privačių asmenų duomenų paskelbimo, kai mes parašydavome, kaip politikai pasisakydavo.
Iš programišių pusės nulaužti mus buvo bandoma labai dažnai. Eidavo nuolatiniai srautai. Vienąkart netgi pavyko pačioje pradžioje nulaužti, keletą straipsnių buvo ištrinti. Pavyko sužinoti, konkrečiai atsekti, kas tai padarė, kadangi mes patys programuotojai, bet teisinių pasekmių nebuvo tuo metu.
Nuolatinės „DDoS“ atakos vykdavo. Kodas buvo senas paimtas, 1995-1997 metų, jis buvo gana skylėtas. Mes nuolat tobulinome, žiūrėjome, kad jis nebūtų nulaužtas. Duomenų nutekėjimo nebuvo jokio, kad būtų pavogti elektroniai paštai ar asmenų privati informacija. Pavyko mums apsisaugoti.
– 1995-aisiais įsikūrėte. Kokį laiką jūs vadintumėte gayline.lt „aukso amžiumi“?
– Tai buvo 2010-2015 metais, kadangi buvo daug žmonių, kurie savo indėliu prisidėjo, rašė straipsnius, organizavo visus tuos rinkimus, dalyvavome politinėje erdvėje. Buvo „baneriai“, straipsniai, agitacijos, lankytojų srautas, anketos. Nedaug kas prisimena, kad buvo tokia bendravimo internete erdvė „My Space“ – kažkas panašaus, kas feisbukas. Tai buvo labai populiaru, šis tinklalapis turėjo šimtus milijonų lankytojų visame pasaulyje. Tačiau mes išgyvenome, mūsų nenukonkuravo, išlikome, reiškia, buvome įdomūs. Ir tai buvo aukso amžius. Na, o po to su feisbuko technologijomis persikeliant į visą tą virtualią bendravimo erdvę jau buvo pakankamai sudėtinga. Pačios paslaugos, visas svetainės naudojimas nemokamas, tad jokių finansinių įplaukų neturėjome ir viską darėme laisvalaikiu.
– Kaip manote, kas prisidėjo prie to, kad pavyko išlikti, pavyko suburti tą bendruomenę, kuri ir pati rašė?
– Manau, čia keletas priežasčių. Viena jų – buvome nemokama erdvė, o tai reiškė, kad visi gali dalyvauti, pasisakyti. Buvo diskusijos, anketos, skelbimai. Be to, mes, administratoriai, niekuomet nepriklausėme jokioms politinėms, visuomeninėms organizacijoms, tai mes iš šono į viską žvelgėme. Dėl to buvome mažiau užangažuoti, savo laiku buvo mažiau trinties su LGBTQ+ organizacijomis.
Stengėmės išlikti, sakykime, atviri visiems, ne pagal kažkokią politinę ar ideologinę liniją. Turbūt tai jautėsi.
Daug man teko girdėti atsiliepimų, kad tai buvo erdvė, į kurią lengva įeiti ir tiems žmonės, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose, tarkim Kaune ar Vilniuje, ir tiems, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose. Kartais tai buvo vienintelė erdvė, kur buvo galima tai LGBTQ+ bendruomenei susitikti. Manau, tai labai pritraukė.
Žmonės, kurie pastoviai nedalyvauja tokiame gyvenime, o atranda tokią erdvėje, iš pradžių būna kupini entuziazmo plėsti, rašyti, padaryti, prisijungti. Mes to entuziamo ir nevengėme, – kalbėjo Antanas J.
Viso pokalbio klausykite štai čia: