Praėjus 100 dienų po Seimo rinkimų bus užregistruota partnerystė – štai tokį pažadą davęs „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius po kurio laiko patyrė nesėkmę: įstatymas ne tik neužregistruotas per numatytą terminą, bet galiausiai jį teikiant buvo atmestas. Nors dabar pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas dar laukia svarstymo, Seimo narys mano, kad viską, ką galėjo, padarė, todėl gali žengti į kovą dėl Vilniaus miesto mero posto. Tuo metu žmogaus teisių aktyvistai ragina neskubėti bei tęsti darbą Seime, kol bus sukurta žadėtoji gerovė LGBTQ+ bendruomenei.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Jono Petronio/Žmogaus teisių organizacijų koalicijų nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Į rinkimus eina ramia sąžine
„Laisvietis“ T. V. Raskevičius lrt.lt publikuotame interviu kalbėjo, kad Seime diskusijos žmogaus teisių klausimais aktualizavosi, tad ramia sąžine galima eiti į savivaldos rinkimus.
„Gal ateidami į Seimą buvome naivūs, nes manėme, kad tuos pokyčius pavyks įgyvendinti labai greitai, tai yra per 100 dienų, bet akivaizdu, kad žmogaus teisės yra ne greiti sprendimai, o kelionė, kad visuomenė sprendimams pasiruoštų, juos išdiskutuotų ir tada priimtų tvarius sprendimus, o jie, pasikeitus politinei valdžiai, nebūtų atsukinėjami atgal. Jaučiu, kad prie to prisidėjau labai smarkiai, tie klausimai paruošti ir dabar Seimo nariai turi dėl jų apsispręsti. <...> Net neabejoju, kad Laisvės frakcija tiek šioje, tiek kitoje kadencijoje šią kryptį išlaikys, nes mes kalbame apie tai, kokia trajektorija Lietuva turi judėti, mes kalbame apie vakarietišką, demokratinę visuomenę“, – sakė jis.
Ne kartą deklaravęs esantis homoseksualios orientacijos, politikas teigė, kad norėtų, jog rinkėjai jį vertintų ne pagal seksualinę orientaciją, bet „pagal tai, ką man pavyko politikoje per pastaruosius kelerius metus nuveikti, ir pagal tai, ką dabar siūlau Vilniui“.
 |
| Asociatyvi „Soho club“ nuotr. |
T. V. Raskevičius į Seimą atkeliavo su pažadu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, tačiau kol dar taip neatsitiko, jau dairosi mero kėdės. Paklaustas, ar nemano, kad dalis rinkėjų tokį sprendimą gali palaikyti išdavyste, politikas tikino nesijaučiantis ką nors nuvylęs.
„Kai klausiate, ar nuvyliau rinkėjus, tai ne, nenuvyliau, nes padariau viską, kad ateitume prie to taško, kai Seimas turės politiškai apsispręsti, tačiau jei klausiate, ar galiu garantuoti, kad Seimo sprendimas bus vienoks ar kitoks, tai ne, negaliu. Tai priklauso ne tik nuo manęs vieno“, – akcentavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Priminė kol kas neištesėtus pažadus
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė mano, kad T. V. Raskevičiui į mero poziciją kandidatuoti kol kas yra per anksti – Seime nuveikta ne viskas, kas buvo pažadėta.
 |
| Jūratė Juškaitė | Jono Petronio/Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nuotr. |
„Nauji darbai nepabaigus senųjų? Sunku skaityti šiandien publikuotą Tomo Vytauto Raskevičiaus interviu. Atrodo, kad tiek jis, tiek Laisvės partija, tiek ir valdančioji koalicija matuojasi naujas pareigas bei postus nepabaigę senų darbų“, – konstatavo J. Juškaitė.
Ji priminė Laisvės partijos ir T. V. Raskevičiaus pažadą įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Partnerystės įstatymas po teikimo buvo atmestas, o Civilinės sąjungos įstatymas, įveikęs pateikimo stadiją, dar nepradėtas svarstyti.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės nuomone, parlamentaras galėtų eiti kitas pareigas tik tuomet, jeigu pažadai būtų įgyvendinti, o šiuo metu esą taip nėra.
„Partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymas buvo vienas iš svarbiausių rinkėjams duotų pažadų. Kad ir koks nukarpytas, nukandžiotas ar „kompromisinis“ – jis turi būti priimtas. Šio klausimo sprendimas turėtų būti prioritetas. Baigiam vienus darbus ir tik tada pradedame kitus“, – įsitikinusi J. Juškaitė.
Į jo atžvilgiu pasigirdusią kritiką sureagavo ir pats Seimo narys. T. V. Raskevičius viename savo komentarų feisbuke į J. Juškaitės argumentus atsakė taip: „Pritariu – seni darbai privalo būti pabaigti! Ir tiek, kiek Laisvės partijos narių bus Seime, tiek jų 100 % balsuos už partnerystės įstatymą“.
J. Juškaitė replikavo, kad Laisvės partija žadėjo priimti Partnerystės įstatymą, o ne tai, kad visi Laisvės frakcijos nariai balsuos už. Žmogaus teisių aktyvistė paragino politiką „prisiimti atsakomybę ir tęsti darbą“
 |
| Momentinė ekrano kopija |
J. Juškaitės ir T. V. Raskevičiaus tarpusavio komentarai atkreipė politikos eksperto Vytauto Valentinavičiaus dėmesį. Jis pasidalijo momentinėje ekrano nuotraukoje užfiksuotu pokalbiu ir savo įžvalgomis.
„Dalijuosi šiuo susirašinėjimu atskleidžiančiu, kaip tam tikri politikai supranta savo partinius pažadus, kaip apskritai jie suvokia įsipareigojimus rinkėjams, savo darbą valdančioje koalicijoje. Manau, kad tai – puikus pavyzdys, kad žmogaus teisių politinė darbotvarkė gali būti populizmo įrankiu rinkimuose (kai žadama, kad patrauktų rinkėjus net nemąstant, kaip vieni ar kiti klausimai bus sprendžiami). Verta prisiminti prof. dr. Jūratės Novagrockienės mintis, kad „Laisvės partija” populistinė partija, kurios tikslas – laimėti rinkimus apipilant rinkėjus nerealiais pažadais“, – antradienį feisbuke rašė V. Valentinavičius.
Režisierius Romas Zabarauskas įsitikinęs, kad nors Laisvės partijos nesėkmės savivaldos rinkimuose į Vilniaus m. tarybą atveju politologai gali komentuoti, kad neva rezultatams įtakos turėjo „per drąsus LGBT+ bendruomenės palaikymas“, tačiau iš tiesų situacija taptų visiškai priešinga.
„Šiai partijai nepasiseks dėl dviejų priežasčių: LGBT+ bendruomenės nepalankumo ir Šimašiaus negebėjimo gražiai išsiskirti.
Dėl LGBT+ lygiateisiškumo aktyviai dirbančios organizacijos Lietuvos žmogaus teisių centras ir Tolerantiško jaunimo asociacija, LGBT+ bendruomenės portalai Jarmo.net ir GayLine.lt jau aiškiai išreiškė vienokį ar kitokį nusivylimą Laisvės partija. Šį didelės dalies Lietuvos LGBT+ bendruomenės ir jos palaikytojų kritišką požiūrį tarp eilučių gerai parodo LRT žurnalisto vakar dienos pokalbio pirmas klausimas kandidatui: „Seime su kolegomis siekiate vienokia ar kitokia forma įteisinti partnerystę, o dabar kandidatuojate į Vilniaus merus. Negalvojate, kad dalis rinkėjų pastarąjį jūsų sprendimą gali palaikyti jų išdavyste?“
Labiausiai Raskevičiaus kandidatūrą palaiko tie žmonės, kuriems patinka Laisvės partijos nuosaikumas ir sudėtingu metu išlaikyta koalicija su konservatoriais visų rinkiminių pažadų atsisakymo sąskaita. Ir tai yra suprantama pozicija, bet kažin, ar tokių rinkėjų gali būti daug ir ar jie nepasirinks galų gale balsuoti už konservatorių kandidatą“, – feisbuke antradienį rašė R. Zabarauskas.